Ar egzistuoja gyvenimas po mirties?




Klausimas: Ar egzistuoja gyvenimas po mirties?

Atsakymas:
Ar yra gyvenimas po mirties? Biblija mums sako: „Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet turi daug vargo. Pražysta kaip gėlė ir nuvysta, praskuba tarsi šešėlis ir nesustoja… Kai žmogus numiršta, ar bus jis vėl gyvas?“ (Job 14:1-2, 14)

Kaip ir Jobą beveik visus mus jaudina šis klausimas. Iš tiesų, kas įvyks su mumis, kai mes mirsim? Nejaugi mes paprasčiausiai nustosim egzistavę? Ar gyvenimas – tai nuolatinis grįžimas į žemę siekiant asmeninio tobulumo? Ar visi patenka į tą pačią vietą, ar į skirtingas vietas? Ar dangus ir pragaras egzistuoja realiai ar tai tik dvasinė būsena?

Biblija kalba mums, kad egzistuoja ne tik gyvenimas po mirties, bet amžinasis gyvenimas, ir jis toks šlovingas, nes „ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, tai paruošė Dievas mylintiems Jį“ (1 Kor 2:9). Jėzus Kristus, įsikūnijęs Dievas, atėjo į žemę, kad dovanotų mums amžinąjį gyvenimą. „Jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant Jo krito kirčiai už mūsų kaltes. Bausmė ant Jo krito mūsų išganymui, ir Jo žaizdomis mes buvome išgydyti“ (Iz 53:5).

Jėzus prisiėmė mūsų bausmę ant savęs ir paaukojo savo gyvenimą. Po trijų dienų Jis triumfavo prieš mirtį – prisikėlė iš kapo dvasia ir kūnu. Jėzus pasiliko žemėje dar keturiasdešimt dienų ir daugybė žmonių matė Jį iki Jo paėmimo į amžinuosius namus danguje. Laiške romiečiams 4:25 apie Kristų pasakyta, kad Jis buvo „paaukotas dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltas mums nuteisinti“.

Jėzaus prisikėlimas buvo visiems gerai paliudytas įvykis. Apaštalas Paulius kvietė žmones įsitikinti šio fakto pagrįstumu klausant mačiusiųjų Jėzų savo akimis, ir niekas nebandė to neigti. Prisikėlimas – kertinis krikščioniško tikėjimo akmuo; dėl to, kad Jėzus prisikėlė iš mirties, mes taip pat galime tikėti, kad būsim prikelti.

Paulius priekaištavo pirmiesiems krikščionims, kurie netikėjo tuo: „Skelbiama apie Kristų, kad Jis buvo prikeltas iš numirusių, tad kaipgi kai kurie iš jūsų sako, jog nesą mirusiųjų prisikėlimo?! Jeigu nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai ir Kristus nebuvo prikeltas“ (1 Kor 15:12-13).

Kristus prisikėlė kaip pirmasis iš tų, kurie vėl bus prikelti gyventi. Per vieną žmogų, Adomą, su kuriuo mes visi susiję, atėjo fizinė mirtis. Bet visiems, kurie per tikėjimą į Jėzų Kristų priklauso Dievo šeimai, duodamas naujas gyvenimas (1 Kor 15:20-22). Taip, kaip Dievas prikėlė Jėzaus kūną, taip ir mūsų kūnai bus prikelti, kai grįš Jėzus (1 Kor 6:14).

Nors visi galiausiai bus prikelti, ne visi pateks į dangų. Kiekvienas žmogus savo gyvenime turi pasirinkti, kur jis ar ji praleis amžinybę. Biblija sako, kad mums skirta vieną kartą mirti, o vėliau bus Dievo teismas (Hbr 9:27). Tie, kurie priėmė teisumo dovaną, turės amžinąjį gyvenimą danguje, o netikintieji kentės amžinoje ugnyje, arba pragare (Mt 25:46).

Pragaras, kaip ir dangus – tai ne tik egzistencijos sąvoka, bet ir konkreti, reali vieta. Tai vieta, kur bedieviai patirs niekad nesibaigiančią, amžiną Dievo rūstybę. Jie patirs emocines, psichologines ir fizines kančias, jaus apmaudą, gėdą ir panieką.

Pragaras Biblijoje aprašytas kaip bedugnė (Lk 8:31; Apr 9:1), kaip ugnies ežeras, degantis siera; jo gyventojai kankinsis dieną ir naktį, per amžių amžius (Apr 20:10). Pragare bus verksmas ir dantų griežimas iš pykčio ir skausmo (Mt 13:42). Tai vieta, „kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta“ (Mk 9:48). Be abejonės, Dievas nenori nusidėjėlių mirties – Jis nori, jog jie nusigręžtų nuo savo nedorų darbų, kad galėtų gyventi (Ez 33:11). Bet Jis nevers mūsų Jam paklusti; jei mes pasirinkom atstumti Jį, Jis duos mums tai, ko norim – gyventi atsiskyrus nuo Jo.

Gyvenimas žemėje yra kaip išbandymas – pasiruošimas tam, kas ateina. Tikintiesiems – tai amžinasis gyvenimas kartu su Dievu. Tad kaipgi mes galime tapti teisūs ir priimti amžinąjį gyvenimą? Yra vienintelis kelias – per tikėjimą Dievo Sūnumi, Jėzumi Kristumi. Jėzus pasakė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki manimi, nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius...“ (Jn 11:25-26).

Amžinojo gyvenimo dovana prieinama visiems, bet dėl jos mes turim atsisakyti kai kurių žemiškų malonumų ir paaukoti save Dievui. „Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas netiki Sūnumi – gyvenimo nematys: virš jo kybo Dievo rūstybė“ (Jn 3:36). Po mirties mums nebus galimybės atgailauti dėl savo nuodėmių, todėl, kad po susitikimo akis į akį su Dievu, mes jau neturėsim pasirinkimo – tikėti ar netikėti Juo. Jis nori, kas mes dabar ateitume pas Jį su tikėjimu ir meile. Jei mes priimam Jėzaus mirtį kaip kainą už mūsų nuodėmingą sukilimą prieš Dievą, tai mums garantuojamas ne tik prasmingas gyvenimas čia, žemėje, bet ir amžinasis gyvenimas su Kristumi.

Jei tu nori priimti Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją, melskis šia paprasta malda. Atsimink, sakydamas šią ar kitą maldą tu dar negali būti išgelbėtas. Vien tik tikėjimas Kristumi gali išgelbėti iš nuodėmių. Ši malda yra tik paprastas būdas išreikšti Dievui savo tikėjimą Juo ir padėkoti Jam už Jo išgelbėjimą. „Dieve, aš žinau, kad nusidėjau Tau ir nusipelniau bausmės. Bet Jėzus Kristus prisiėmė man skirtą bausmę, ir per tikėjimą Juo man gali būti atleista. Aš nusisuku nuo savo nuodėmių ir tikiu, kad Tu – mano išgelbėjimas. Ačiū Tau už Tavo nuostabią malonę ir atleidimą – amžinojo gyvenimo dovaną! Amen!“

Ar Jūs, atsižvelgę į tai, ką čia perskaitėte, priėmėte sprendimą dėl Kristaus? Jei taip, prašome spustelėti klavišą „Aš priėmiau Kristų šiandien“.



Atgal į svetainę lietuvių kalba



Ar egzistuoja gyvenimas po mirties?