Kaip žmonės buvo išgelbėti prieš tai, kai Jėzus mirė už mūsų nuodėmes?



Klausimas: Kaip žmonės buvo išgelbėti prieš tai, kai Jėzus mirė už mūsų nuodėmes?

Atsakymas:
Nuo pat žmogaus nuopolio išgelbėjimo pagrindas buvo Jėzaus mirtis. Nei vienas žmogus, gyvenęs prieš ar po mirties ant kryžiaus, nebūtų išgelbėtas, jeigu ne tas esminis pasaulio istorijos įvykis. Kristaus mirtis sumokėjo už praeities (Senojo Testamento) ir už ateities (Naujojo Testamento) šventųjų nuodėmes.

Tikėjimas visada buvo neatsiejamas nuo išgelbėjimo. Tikėjimas privalėjo būti Dievu. Psalmininkas rašė: „Palaiminti visi, kurie Juo pasitiki“ (Psalmių 2:12). Pradžios 15:6 rašoma, kad Abraomas patikėjo Dievu ir Dievui to užteko, kad Abraomui tai būtų įskaityta teisumu (taip pat žr. Romiečiams 4:3-8). Hebrajams 10:1-10 aiškiai moko, kad Senojo Testamento aukojimo sistema nepanaikino nuodėmių. Tačiau tai nurodė į tą dieną, kai Dievo Sūnaus kraujas bus pralietas už nuodėmingą žmonių rasę.

Bėgant laikui pasikeitė tai, kuo tikintieji tiki. Dievo reikalavimas, kuo privaloma tikėti, yra paremtas tuo, kiek Dievas tuo metu apreiškia žmonėms. Tai vadinama palaipsniu apreiškimu. Adomas tikėjo Dievo pažadu (Pradžios 3:15), kad moters sėkla nugalės šėtoną. Adomas patikėjo Dievu ir parodė savo tikėjimą pavadindamas savo žmoną Ieva (20eil.). Dievas parodė, kad priima Adomo tikėjimą ir iš karto apvilko juos kailiniais rūbais (21eil.). Tai buvo viskas, ką Adomas tuo metu žinojo, bet jis tuo patikėjo.

Abraomas tikėjo Dievu pagal pažadus ir naują apreiškimą, kurį Dievas jam davė Pradžios knygoje 12 ir 15 skyriuose. Iki Mozės laikų nebuvo užrašyto Šventojo Rašto, bet žmonės buvo atsakingi už tai, ką Dievas jiems apreikšdavo. Senajame Testamente tikintieji buvo išgelbėti, nes tikėjo, kad Dievas kažkaip pasirūpins jų nuodėmėmis. Šiandien mes žvelgiame atgal ir tikime, kad Jis jau pasirūpino mūsų nuodėmėmis ant kryžiaus (Jono 3:16; Hebrajams 9:28).

Kuo tikėjo tikintieji Kristaus dienomis, prieš nukryžiavimą ir prisikėlimą? Ar jie suprato, kad Kristus miršta už jų nuodėmes? Vėlesnėje Savo tarnystės pusėje „Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams, kad Jis turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti“ (Mato 16:21-22). Kaip į tai reagavo Jėzaus mokiniai? „Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė drausti: ‚Jokiu būdu, Viešpatie, Tau neturi taip atsitikti!’” Petras ir kiti mokiniai nežinojo pilnos tiesos, tačiau jie buvo išgelbėti, nes tikėjo, kad Dievas pasirūpins jų nuodėmėmis. Jie nežinojo, kaip Dievas tai padarys, kaip ir Adomas, Abraomas, Mozė ar Dovydas nežinojo, bet jie visi tikėjo Dievu.

Šiandien mums Dievas apreiškė daugiau negu žmonėms, gyvenusiems prieš Jėzaus prisikėlimą, mes matome pilną paveikslą. “Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius” (Hebrajams 1:1-2). Mūsų išgelbėjimas vis dar pagrįstas Jėzaus Kristaus mirtimi, tikėjimas vis dar privalomas išgelbėjimui ir mūsų tikėjimas turi būti Dievu. Šiandien mes turime tikėti, kad Jėzus Kristus numirė už mūsų nuodėmes, buvo palaidotas ir trečią dieną prisikėlė (1 Korintiečiams 15:3-4).


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kaip žmonės buvo išgelbėti prieš tai, kai Jėzus mirė už mūsų nuodėmes?