Kaip aš galiu nugalėti nuodėmę savo krikščioniškame gyvenime?




Klausimas: Kaip aš galiu nugalėti nuodėmę savo krikščioniškame gyvenime?

Atsakymas:
Biblija kalba apie šiuos šaltinius, kurie mums padeda nugalėti nuodėmes.

1. Šventoji Dvasia. Tai Dovana, kurią Dievas suteikė mums (savo Bažnyčiai), kad mes galėtume gyventi pergalingą krikščionišką gyvenimą. Laiške galatams 5:16-25 aprašyta kūno darbų ir Dvasios vaisių priešprieša. Šioje ištraukoje mes esame kviečiami gyventi Dvasia, pasiduodant Jos vadovavimui ir vedimui. Tai reiškia, kad mes turime sekti Šventąja Dvasia, paklusti Jos raginimams, o ne savo kūno norams.

Šventosios Dvasios daromą įtaką galime matyti žiūrėdami į apaštalo Petro gyvenimą. Prieš jam prisipildant Šventąja Dvasia, jis tris kartus išsižadėjo Jėzaus, nors ir buvo sakęs, kad seks Jį iki mirties. Po to, kai Sekminių dieną Petrą pripildė Šventoji Dvasia, jis atvirai ir ryžtingai pamokslavo žydams apie Gelbėtoją.

Žmogus, kuris vaikšto klausydamas Dvasios, stengiasi neslopinti Dvasios paraginimų („negesinkite Dvasios“, kaip parašyta 1 Laiške tesalonikiečiams 5:19) ir siekia būti pripildytas Dvasios (Efeziečiams 5:18-21). Kaip galima būti pripildytam Šventosios Dvasios? Visų pirma, tai priklauso nuo Dievo sprendimo, kaip tai buvo ir Senajame Testamente. Dievas pats pasirinkdavo žmones konkrečiose, ypatingose situacijose ir pripildydavo juos Dvasia, kad jie galėtų atlikti reikiamus darbus pagal Jo valią (Pradžios 41:38; Išėjimo 31:3; Skaičių 24:2; 1 Samuelio 10:10; ir t.t.). Tekstas iš Laiško efeziečiams 5:18-21 ir Laiško kolosiečiams 3:16 parodo, kad Dievas išsirenka tuos, kurie yra prisipildę Jo Žodžio; tai patvirtina tas faktas, kad kiekvieno ten aprašytų atvejų rezultatas buvo toks pats. Taigi tai mus atveda prie kito šaltinio:

2. Dievo Žodis, Biblija. 2 Laiškas Timotiejui 3:16-17 sako, jog Dievas davė mums savo Žodį, kad būtume pasiruošę kiekvienam geram darbui. Jis moko mus kaip gyventi ir kuo tikėti, parodo, kai mes nukrypstame kreivais keliais, padeda sugrįžti į teisingą kelią ir pasilikti jame. Kaip parašyta Laiške hebrajams 4:12, Dievo Žodis yra gyvas ir veiksmingas, jis prasiskverbia giliai į mūsų širdį ir sunaikina įsišaknijusias problemas, kurias, pagal žmogišką mąstymą, įveikti neįmanoma. Psalmėje 119:9,11,105 ir daugelyje kitų tekstų psalmininkas kalba apie gyvenimą keičiančią Dievo Žodžio jėgą. Jozuei, izraelitų vadui, buvo pasakyta, jog tam, kad jis laimėtų pergalę prieš priešus (mūsų dvasinės kovos analogija), jis turi neatsitraukti nuo Dievo Žodžio, mąstyti apie jį dieną ir naktį, kad galėtų laikytis jo reikalavimų. Jozuė ir darė tai, ką Dievas jam prisakė, net jei kariniu atžvilgiu neatrodė, kad iš to yra kokia nauda. Tai buvo jo raktas į pergalę kovose už pažadėtąją žemę.

Dažnai mes ignoruojame šį šaltinį – Dievo Žodį. Mes manome, kad užtenka nešiotis Bibliją su savimi į bažnyčią ir kasdien skaityti ją rytmetinės maldos metu. Bet mes nestudijuojame Dievo Žodžio, nemąstome apie Jį, netaikome jo tiesų savo gyvenime, neatgailaujame už nuodėmes, kurias jis atskleidžia, ir nešloviname Dievo už Jo dovanas, duotas mums. Dažnai Dievo Žodžio atžvilgiu mes sergame anoreksija (apetito nebuvimas) arba bulimija (nenormaliai išaugęs apetito jausmas). Arba mes skaitome Bibliją tik tiek, kad tai palaikytų mūsų dvasinį gyvenimą einant į bažnyčią, arba labai dažnai, bet niekada nemąstydami ir nemedituodami tiek, kiek reikėtų sveikam, klestinčiam krikščioniškam gyvenimui.

Yra labai svarbu išsiugdyti įprotį studijuoti Dievo Žodį kasdien, mąstant apie tai, kas perskaityta ir įsimenant tas eilutes, kuriomis Šventoji Dvasia paliečia jūsų širdį. Jei jūs dar nedarote tai, pradėkite tai daryti. Aš taip pat patariu jums užsivesti dienoraštį užrašų knygelėje arba kompiuteryje. Turėkite įprotį nenustoti skaityti Žodžio tol, kol neužsirašysite kokių nors minčių, kurios kilo jums beskaitant. Aš dažnai užrašau savo maldas Dievui, kada prašau padėti pakeisti tas mano gyvenimo sritis, kurias Jis pats parodė. Šventoji Dvasia naudoja Bibliją mūsų gyvenime ir kitų žmonių gyvenime kaip ginklą (Efeziečiams 6:17). Tai yra pagrindinė dalis ginkluotės, kurią Dievas mums suteikė, kad galėtume kovoti dvasines kovas (Efeziečiams 6:12-18)!

3. Malda. Tai kitas svarbus veiksmingas būdas, kurį mums suteikė Dievas. Ir vėlgi, krikščionys dažnai tai naudoja formaliai ir nepakankamai. Mes turim maldos susirinkimus, maldos rytmečius, bet nesuteikiame jai tokios reikšmės, kokią ji turėjo, pavyzdžiui, Ankstyvojoje Bažnyčioje (Apaštalų darbų 3:1; 4:31; 6:4;13:1-3, ir t.t.). Apaštalas Paulius dažnai kartoja, kaip jis meldžiasi už tuos, kuriems jis tarnauja. O mes ir būdami vieni neišnaudojame šios veiksmingos priemonės, kuri mums prieinama. Juk Dievas mums davė daug nuostabių pažadų, liečiančių maldą (Mato 7:7-11; Luko 18:1-8; Jono 6:23-27; 1 Jono 5:14-15, ir t.t.). Ir vėlgi, Paulius taip pat mini maldą kalbėdamas apie pasiruošimą dvasinei kovai (Efeziečiams 6:18)!

Kodėl tokia svarbi malda? Prisiminkite Petrą, ir Jėzaus žodžius, pasakytus jam Getsemanės sode, prieš Petrui išsiginant Jėzaus. Ten, kai Jėzus meldėsi, Petras miegojo. Jėzus pažadino jį ir tarė: „Budėkite ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“ (Mato 26:41). Tikriausiai jūs, kaip Petras, norite daryti tai, kas teisinga, bet nerandate tam jėgų. Jums reikia sekti Dievo prisakymu – nepaliauti ieškoti, nepaliauti belsti, nepaliauti prašyti... ir Jis suteiks jums jėgą, kurios jums reikia (Mato 7:7). Bet kad tai pasiektume, mes turim įdėti daugiau savęs, skirti daugiau dėmesio maldai, kad tai nebūtų vien tik formalumas.

Aš nesakau, kad malda turi magišką jėgą. Taip nėra. Dievas turi jėgą, o malda paprasčiausiai yra pripažinimas mūsų ribotumo ir neišsemiamos Dievo jėgos. Tai gręžimasis į Jį, kad Jis suteiktų mums jėgų daryti tai, ką JIS nori, kad mes darytume (o ne tai, ko norime MES) (1 Jono 5:14-15).

4. Bažnyčia. Tai paskutinis šaltinis, kurį mes taip pat dažnai ignoruojame. Kai Jėzus siuntė savo mokinius pamokslauti, Jis siuntė juos po du (Mato 10:1). Kai Apaštalų Darbų knygoje mes skaitome apie misionieriškas keliones, matome, kad jie keliavo po du arba grupėmis. Jėzus sakė: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mato 18:20). Jis liepė ne vengti brolių ir seserų Kristuje draugijos, bet išnaudoti šį laiką palaikant vienas kitą, skatinant mylėti ir daryti gerus darbus (Hebrajams 10:24-25). Jis taip pat pataria mums išpažinti vienas kitam savo nuodėmes (Jokūbo 5:16). Išmintinguose Senojo Testamento tekstuose užrašyta: „Kaip geležis paaštrina geležį, taip žmogus paaštrina savo artimo nuovoką“ (Patarlių 27:17) ir „Trigubą virvę nutraukti nelengva“ (Ekleziasto 4:11-12).

Kai kurie iš mano pažįstamų brolių ir seserų Kristuje bendrauja vieni su kitais, dalinasi apie tai, kaip jiems sekasi jų krikščioniškame kelyje, kaip jie kovoja savo kovas. Jie susitaria palaikyti maldose vienas kitą, padėti ir patarti vienas kitam atsakingai studijuojant ir laikantis Dievo Žodžio ir pan.

Kartais pasikeitimai ateina greitai. Kitose srityse jie gali vykti lėčiau. Bet Dievas pažadėjo mums, jog jei mes naudosime visus Jo suteiktus šaltinius, Jis PAKEIS mūsų gyvenimus. Tikėkite Juo – Jis ištikimas savo pažadams!



Atgal į svetainę lietuvių kalba



Kaip aš galiu nugalėti nuodėmę savo krikščioniškame gyvenime?