Klausimas
Ką Biblija moko apie išdidumą?
Atsakymas
Yra skirtumas tarp išdidumo, kurio Dievas nekenčia (Patarlių 8:13), ir išdidumo, kurį jaučiame dėl gerai padaryto darbo. Išdidumas, kuris kyla iš savęs laikimo teisiu, yra nuodėmė, ir Dievas nekenčia tokio išdidumo, nes jis trukdo žmonėms ieškoti Dievo. Psalmių 10:4 paaiškina, kad išdidieji yra taip susirūpinę savimi, jog jų mintys yra toli nuo Dievo: „Nedorėlis išdidžiu veidu neieško Dievo, nėra Dievo jo mintyse“. Toks išpuikęs išdidumas yra priešingas nuolankumo dvasiai, kurios Dievas ieško mumyse: „Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra dangaus karalystė“ (Mato 5:3). „Vargšai dvasia“- tai tie, kurie supranta savo dvasinį bankrotą ir suvokia, jog be Dievo malonės jie negali ateiti pas Dievą. O išdidieji yra apakinti savo išdidumo ir galvoja, jog jiems nereikia Dievo, arba dar blogiau, kad Dievas turėtų juos priimti tokius, kokie jie yra, nes jie nusipelnė Jo priėmimo.
Šventajame Rašte aprašytos išdidumo pasėkmės. Patarlių 16:18-19 mus moko, jog „Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė- prieš žlugimą. Geriau būti nuolankios dvasios su romiaisiais, negu dalintis grobį su išdidžiaisiais.“ Šėtonas buvo išmestas iš dangaus dėl išdidumo (Izaijo 14:12-15). Jis buvo savanaudiškai įžulus. Jis bandė pakeisti Dievą savimi ir tapti teisėtu visatos valdovu. Bet paskutinio teismo metu Šėtonas bus įmestas į pragarą. Tie, kurie nepaklusniai sukyla prieš Dievą, sulauks nelaimės (Izaijo 14:22)
Išdidumas sutrukdė daugybei žmonių priimti Jėzų Kristų kaip Gelbėtoją. Išdidiems žmonės jų išdidumas tampa suklupimo akmeniu, nes jiems sunku pripažinti savo nuodėmę bei nesugebėjimą kažką padaryti, kad paveldėtų amžiną gyvenimą. Mes neturėtume girtis. Jeigu mes norime girtis, tuomet mes turėtume skelbti Dievo šlovę. Tai, ką mes sakome apie save, neturi jokios reikšmės Dievo darbe. Svarbu tai, ką Dievas sako apie mus (2 Korintiečiams 10:13).
Kodėl išdidumas yra toks nuodėmingas? Išdidumas tai nuopelnų priskyrimas sau už kažką, ką Dievas padarė. Išdidumas tai pasisavinimas Dievo šlovės, kuri tik Jam priklauso. Iš esmės išdidumas yra savęs garbinimas. Mes nieko nebūtume sugebėję padaryti šiame pasaulyje, jeigu Dievas nebūtų mūsų įgalinęs ir išlaikęs. “Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojies, lyg nebūtum gavęs?“ (1 Korintiečiams 4:7). Dievas vienintelis nusipelnė garbės- dėl to mes Jam ir atiduodame tą garbę.
English
Ką Biblija moko apie išdidumą?
