Klausimas
Ką Biblija moko apie kantrybę?
Atsakymas
Kai viskas vyksta pagal mus, nesudėtinga būti kantriems. Tikras kantrybės patikrinimas yra kai mūsų teisės yra pažeidžiamos- kai kita mašina užlenda prieš mus; kai su mumis nesąžiningai pasielgiama; kai bendradarbis vėl šaiposi iš mūsų tikėjimo. Kai kurie žmonės galvoja, jog jie turi teisę supykti sunkumų metu, ar kai juos suerzina. Nekantrumas atrodo kaip šventas pyktis. Tačiau Biblijoje kantrybė giriama kaip Dvasios vaisius (Galatams 5:22), kurį turėtų duoti Kristaus pasekėjai (1 Tesalonikiečiams 5:14). Kantrybė parodo mūsų tikėjimą Dievo laiku, Jo visagalyste ir meile.
Nors beveik visi žmonės kantrybę laiko pasyviu laukimu ar švelnia tolerancija, tačiau dauguma graikų kalbos žodžių, kurie Naujajame Testamente yra išversti kaip „kantrybė“, yra aktyvūs ir energingi žodžiai. Pavyzdžiui, Hebrajams 12:1: „Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvėrmingai [kantriai] bėkime mums paskirtose lenktynėse.“ Ar kas nors bėga lenktynėse laukdamas lėtapėdžių arba švelniai toleruodamas sukčius? Žinoma, kad ne! Šioje eilutėje graikų žodis, taip pat reiškiantis „kantrybę“, yra išverstas kaip „ištvermingai“. Krikščionis kantriai bėga lenktynėse, atkakliai iškęsdamas sunkumus. Biblijoje kantrybė yra atkaklus tikslo siekimas, išbandymų ištvėrimas arba viltingas pažado įsipildymo laukimas.
Kantrybė neišsivysto per naktį. Dievo jėga ir gerumas yra neatskiriamos kantrybės vystimosi dalys. Kolosiečiams 1:11 parašyta, jog Jame mes esame sustiprinti „didžiai kantrybei ir ištvėrmei“, o Jokūbo 1:3-4 ragina mus nepamiršti, jog Dievas naudoja išbandymus mūsų kantrybės ugdymui. Mūsų kantrybė dar labiau išsiugdo ir sustiprėja, kai mes išmokstame ilsėtis Dievo tobuloje valioje ir laike, net kai susiduriame su blogais žmonėmis, kuriems sekasi darant piktą (Psalmių 37:7). Galiausiai mūsų kantrybė bus apdovanota, nes „Viešpaties atėjimas arti“ (Jokūbo 5:7-8). “Viešpats yra geras Jo laukiantiems ir ieškantiems“ (Raudų 3:25).
Biblijoje mes matome daugybę žmonių, kurių kelionė su Dievu pasižymi kantrybe. Jokūbas mūsų dėmesį atrkeipia į pranašus: „Imkite, broliai, kentėjimo ir ištvermės pavyzdžiu pranašus“ (Jokūbo 5:10). Jis taip pat mini Jobą, kurio ištvermė buvo apdovanota (Jokūbo 5:11). Abraomas taip pat kantriai laukė ir „gavo, kas buvo pažadėta“ (Hebrajams 6:15). Jėzus yra mūsų pavyzdys visuose dalykuose. Jis mums pademonstravo kantrią ištvėrmę: „Jis vietoje sau priderančio džiaugsmo, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių ir atsisėdo Dievo sosto dešinėje“ (Hebrajams 12:2).
Kaip mus pasižymėti Kristaus kantrybe? Visų pirma, mums reikia dėkoti Dievui. Dažniausiai pirmutinė žmogaus reakcija yra „Kodėl aš?“, bet Biblijoje parašyta, jog mes turėtume džiaugtis Dievo valia (Filipiečiams 4:4; 1 Petro 1:6). Antra, mums reikia pabandyti suprasti Dievo tikslą. Kartais Dievas mus pastato į sudėtingą situaciją, kad mes galėtume būti liudijimu. Kitais atvejais Jis tai padaro, kad pašventintų mūsų charakterį. Mums bus lengviau, jeigu mes prisiminsime, jog Jo tikslas yra mūsų augimas ir Jo šlovė. Trečia, mums reikia atsiminti Dievo pažadus, tokius kaip Romiečiams 8:28, kur sakoma, kad „mylintiems Dievą viskas išeina į gerą, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.“ Į „visus dalykus“ įeina ir tie dalykai, kurie išbando mūsų kantrybę.
Kitą kartą, kai būsi eismo kamštyje, kai tave išduos draugas, arba kai kas nors šaipysis iš tavo paliudijimo, kaip tu reaguosi? Mūsų natūrali reakcija yra kantrybės praradimas, kuris veda į stresą, pyktį ir susierzinimą. Ačiū Dievui, kad, būdami krikščionys, mes nebesame „natūralios reakcijos“ valdžioje, nes mes esame nauji kūriniai Kristuje (2 Korintiečiams 5:17). Vietoje natūralios reakcijos mes turime Viešpaties stiprybę, kuri mums padeda reaguoti su kantrybe ir visišku pasitikėjimu Tėvo jėga ir Jo tikslais.
„Jis kiekvienam atmokės pagal jo darbus: tiems, kurie ištvėrmingai darydami gera, ieško šlovės, garbingumo ir nemirtingumo,- amžinuoju gyvenimu“ (Romiečiams 2:7).
English
Ką Biblija moko apie kantrybę?
