Klausimas
Kada, kodėl ir kaip Dievas mus auklėja, kai mes nusidedame?
Atsakymas
Viešpaties disciplina yra dažnai ignoruojamas faktas tikinčiųjų gyvenimuose. Mes dažnai skundžiamės savo aplinkybėmis, nesuvokdami, kad jos yra mūsų nuodėmės pasekmės ir kupinas meilės ir malonės Viešpaties auklėjimas dėl tos nuodėmės. Egocentriškas neišmanymas tikinčiojo gyvenime gali prisidėti prie įpročiu tapusios nuodėmės susiformavimo, dėl kurios tikintysis bus dar griežčiau auklėjamas.
Mes neturėtume maišyti auklėjimo su beširde bausme. Viešpats mus auklėja, nes Jis mus myli ir trokšta, kad mes būtume šventi. „Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties bausmės ir nenusimink Jo baramas, nes ką Viešpats myli, tą pabara, kaip tėvas auklėdamas sūnų, kuriuo gėrisi“ (Patarlių 3:11-12; taip pat žr.Hebrajams 12:5-11). Dievas naudos įvairius išbandymus ir sunkumus, kad mes atgailautume ir sugrįžtume prie Jo. Dėl Jo auklėjimo mūsų tikėjimas bus stipresnis, mūsų santykiai su Dievu bus atnaujinti (Jokūbo 1:2-4) ir mes būsime išvaduoti iš tos konkrečios nuodėmės galios mūsų gyvenime.
Viešpaties disciplina yra mūsų gėrovei, ir kad Dievas būtų pašlovintas mūsų gyvenimuose. Jis nori, kad mūsų gyvenimai pasižymėtų šventumu, ir kad jie atspindėtų naują prigimtį, kurią Jis mums suteikė: „Kaip klusnūs vaikai, nepasiduokite ankstesniems savo neišmaningumo laikų geiduliams, bet, kaip šventas yra Tas, kuris jus pašaukė, taip ir jūs būkite šventi visu savo elgesiu, nes parašyta: ‘Būkite šventi, nes Aš esu šventas‘“ (1 Petro 1:14-16).
English
Kada, kodėl ir kaip Dievas mus auklėja, kai mes nusidedame?
