Klausimas
Ar Šventoji Dvasia kada nors paliks tikintįjį?
Atsakymas
Paprastas atsakymas yra “ne”, Šventoji Dvasia niekada nepaliks tikro tikinčiojo. Tai matome iš daugelio skirtingų Naujojo Testamento ištraukų. Pavyzdžiui, Romiečiams 8:9 parašyta: „O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra Jo.“ Ši eilutė labai aiškiai moko, kad, jeigu kas nors neturi Šventosios Dvasios, gyvenančios jame, tuomet tas žmogus nėra išgelbėtas. Taigi jeigu Šventoji Dvasia paliktų tikintįjį, tas žmogus prarastų gelbstinčius satykius su Kristumi. Tačiau tai prieštarauja, ką Biblija moko apie amžiną tikinčiojo saugumą. Dar viena eilutė, kuri kalba apie Šventosios Dvasios nuolatinį buvimą tikinčiojo gyvenime yra Jono 14:16. Šioje eilutėje Jėzus sako, kad Tėvas duos kitą Padėjėją, „kad Jis liktų su jumis per amžius.“
Faktas, kad Šventoji Dvasia niekada nepaliks tikinčiojo, taip pat matomas Efeziečiams 1:13-14, kur rašoma, kad tikintieji yra „užantspauduoti“ Šventąja Dvasia: „kuri yra mūsų paveldėjimo užstatas iki nuosavybės atpirkimo Jo šlovės gyriui.“ Dvasios užantspaudavimo vaizdinys parodo nuosavybę. Dievas pažadėjo amžiną gyvenimą visiems, kurie tiki Kristumi, ir kaip garantiją, kad Jis laikysis to savo pažado, Jis atsiuntė Šventąją Dvasią, kuri apsigyveno tikinčiuosiuose iki atpirkimo dienos. Panašiai kaip su pradine įmoka už mašiną ar namą, Dievas parūpino pradinę įmoką už tikinčiųjų ateities santykius su Juo, siųsdamas Šventąją Dvasią, kuri apsigyveno juose. Faktas, kad visi krikščionys yra užantspauduoti Šventąja Dvasia taip pat matomas 2 Korintiečiams 1:22 ir Efeziečiams 4:30.
Prieš Kristaus mirtį, prisikėlimą ir pakilimą į dangų, Šventoji Dvasia ateidavo pas žmones ir išeidavo. Šventoji Dvasia užėjo ant Karaliaus Sauliaus, bet vėliau jį paliko (1 Samuelio 16:14). Vietoje to, Dvasia užėjo ant Dovydo (1 Samuelio 16:13). Po paleistuvystės su Batšeba, Dovydas bijojo, kad Šventoji Dvasia bus paimta iš jo (Psalmių 51:11). Šventoji Dvasia pripildė Bacalelį ir įgalino jį pagaminti reikiamus dalykus šventyklos statymui (Išėjimo 31:2-5), tačiau tai neapibūdinta kaip pastovūs santykiai. Visa tai pasikeitė po to, kai Jėzus pakilo į dangų. Nuo Sėkminių dienos Šventoji Dvasia visam laikui apsigyveno tikinčiuosiuose (Apaštalų darbų 2). Nuolatinis Šventosios Dvasios apsigyvenimas yra Dievo pažado, kad Jis visada bus su mumis ir niekada mūsų nepaliks, išpildymas.
Nors Šventoji Dvasia niekada nepaliks tikinčiojo, savo nuodėmėmis mes galime gesinti Šventąją Dvasią (1 Tesalonikiečiams 5:19) arba nuliūdinti Šventąją Dvasią (Efeziečiams 4:30). Nuodėmė visada turi pasėkmes mūsų santykiuose su Dievu. Nors mūsų santykiai su Dievu yra saugūs Kristuje, tačiau neišpažinta nuodėmė mūsų gyvenimuose gali trukdyti mūsų bendravimui su Dievu ir gali gesinti Šventosios Dvasios darbą mūsų gyvenimuose. Todėl svarbu išpažinti nuodėmes, nes Dievas yra „ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių“ (1 Jono 1:9). Taigi nors Šventoji Dvasia niekada mūsų nepaliks, tačiau džiaugsmas dėl Jos buvimo gali pradingti.
English
Ar Šventoji Dvasia kada nors paliks tikintįjį?
