Klausimas
Ar Jėzus tikrai egzistavo? Ar yra istorinių įrodymų, kad Jėzus egzistavo?
Atsakymas
Dažniausiai žmogus, užduodantis šį klausimą, tikisi atsakymo, kuris būtų ne iš Biblijos. Mes nesutinkame su mąstymu, jog Biblija negali būti naudojama Jėzaus egzistavimui įrodyti. Naujajame testamente yra šimtai nuorodų į Jėzų Kristų. Kai kurie teigia, jog Evangelijos buvo parašytos antrame amžiuje, daugiau nei šimtą metų po Jėzaus mirties. Net jeigu tai ir būtų tiesa (mes su tuo nesutinkame), senoviniai raštai, aprašantys įvykius, kurie įvyko prieš mažiau nei 200 metų, yra laikomi labai patikimais. Dauguma mokslininkų (krikščionių ir ne krikščionių) sutinka, jog Pauliaus laiškai (bent jau kai kurie) buvo parašyti pirmo amžiaus viduryje, mažiau nei 40 metų po Jėzaus mirties. Pagal senovės rankraščius tai ypatingai tvirtas įrodymas, jog žmogus, vardu Jėzus, egzistavo pirmame amžiuje Izraelyje.
Taip pat svarbu paminėti, jog septyniasdešimtais metais Romėnai užėmė ir sugriovė Jeruzalę ir didžiąją dalį Izraelio bei išžudė jų gyventojus. Miestai tiesiogine ta žodio prasme buvo sudeginti iki pamatų. Mes neturėtume stebėtis, jog dauguma įrodymų apie Jėzaus egzistavimą buvo sunaikinti. Daug žmonių, mačiusių Jėzų, buvo nužudyti. Visi šie faktai sumažino liudytojų, mačiusių Jėzų, skaičių.
Nors didžioji Jėzaus tarnystės dalis buvo nelabai svarbioje vietoje, mažame Romos Imperijos kampelyje, istorinių šaltinių, liudijančių Jėzaus egzistavimą, skaičius turėtų mus stebinti. Štai keletas svarbesnių istorinių Jėzaus egzistavimo įrodymų:
Vienas iš patikimų pirmo amžiaus istorikų, romėnas Tacitas, paminėjo prietaringus „krikščionis“ (nuo žodžio Christus, kuris reiškia Kristus lotynų kalboje), kurie kentėjo Poncijaus Piloto liepimu, Tiberijaus valdymo metu. Suetonius, vyriausiasis imperatoriaus Adriano raštininkas, rašė, kad vyras, vardu Chrestus (arba Kristus) gyveno pirmame amžiuje (Annal 15.44).
Pats žymiausias žydų istorikas, Flavijus Juozapas, savo knygoje “Antiquities” mini Jokūbą: “Jėzaus, vadinamo Kristumi, brolį”. Toje knygoje taip pat yra ginčytina eilutė (18:3): “Maždaug šiuo metu gyveno Jėzus, išmintingas žmogus, jeigu teisinga jį vadinti žmogumi. Jis darė stebinančių žygdarbių… Jis buvo Kristus <…> trečią dieną Jis pasirodė jiems gyvas, kaip dieviški pranašai pranašavo apie tai ir apie dar dešimt tūkstančių nuostabių dalykų, susijusių su juo”. Kitoje versijoje rašoma: “Šiuo metu gyveno išmintingas vyras Jėzus. Jis pasižymėjo geru elgesiu ir buvo žinomas kaip doras žmogus. Daugybė žmonių, žydų ir kitų tautybių, tapo jo mokiniais. Pilotas pasmerkė jį ir liepė nužudyti ant kryžiaus. Bet tie, kurie buvo jo mokiniai, neišsižadėjo tos mokinystės. Jie skelbė, kad praėjus trims dienoms po nukryžiavimo jis jiems pasirodė. Jie taip pat skelbė, kad jis yra gyvas. Atsižvelgiant į tai, jis tikriausiai buvo Mesijas, kuriam pranašai priskyrė stebuklus.“
Julius Africanus cituoja istoriką Talus, kuris rašė apie tamsą, apgaubusią miestą po Kristaus nukryžiavimo (Extant Writings, 18).
Pliny the Younger, savo knygoje „Laiškai“, aprašė ankstyvųjų krikščionių garbinimo apeigas, taip pat paminėjo, kad krikščionys buvo labai etiški ir garbino Jėzų kaip Dievą. Jo knygoje taip pat minima meilės šventė ir Viešpaties vakarienė.
Babilono Talmudas (Sanhedrin 43a) patvirtina Jėzaus nukryžiavimą žydų Vėlykų išvakarėse ir Jėzui skirtus kaltinimus- raganavimą ir žydų raginimą pakeisti religiją.
Lucian iš Samosatos buvo graikų rašytojas, gyvenęs antrame amžiuje. Jis pripažino, kad krikščionys garbino Jėzų, kuris pradėjo naują mokymą ir buvo nukryžiuotas dėl jų. Jis rašė, kad Jėzus mokė apie tikinčiųjų brolybę, atsivertimo svarbumą ir kitų dievų neigimo svarbą. Krikščionys gyveno pagal Jėzaus įstatymus, tikėjo esantys nemirtingi ir buvo apibūdinami kaip nepaisantys mirties, savanoriškai atsidavę ir atsisakantys materialių dalykų.
Mara Bar-Serapion patvirtina, kad Jėzus buvo išmintingas ir doras žmogus, daugelio laikomas Izraelio karaliumi, kuris buvo žydų nužudytas, bet išliko gyvas Jo pasekėjų mokymuose.
Taip pat yra gnostikų knygos („Tiesos evangelija“, „Jono apokripa“, „Evangelija pagal Tomą“, „Traktatas apie prisikėlimą“), kurios mini Jėzų.
Visa tai sudėjus mes galime atkurti evangeliją: Jėzus buvo vadinamas Kristumi (Juozapas), užsiminėjo „magija“, pradėjo mokyti Izraelį naujų dalykų ir buvo nužudytas per žydų Vėlykas dėl jų (Babilono Talmudas) Judėjoje (Tacitas), bet skelbėsi esąs Dievas ir prižadėjo sugrįžti (Eliezar). Jėzaus pasekėjai garbino Jį ir tikėjo Jį esant Dievu (Pliny the Younger).
Yra labai daug įrodymų iš Biblijos ir kitų istorinių šaltinių, kad Jėzus egzistavo. Tikriausiai pats didžiausias įrodymas yra tai, kad pirmame amžiuje tūkstančiai krikščionių, įskaitant dvylika apaštalų, buvo pasiruošę mirti dėl Jėzaus Kristaus. Žmonės yra pasiruošę mirti už tai, ką žino esant tiesa, bet niekas nemirs už tai, kas yra melas.
English
Ar Jėzus tikrai egzistavo? Ar yra istorinių įrodymų, kad Jėzus egzistavo?
