Klausimas
Kur Jėzus buvo tris dienas tarp Jo mirties ir prisikėlimo?
Atsakymas
1 Petro laiške 3:18-19 parašyta: „Ir Kristus vieną kartą kentėjo už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnu numarintas, bet atgaivintas Dvasia. Ja Jis nužengė žemyn ir skelbė kalėjime esančioms dvasioms“. Žodis „Dvasia“ 18 eilutėje turi tokią pačią konstrukciją kaip ir žodis „kūnu“, taigi atrodo, kad žodis „Dvasia“ ir „kūnu“ yra iš tos pačios srities. Ši „Dvasia“ ir „kūnas“ yra Kristaus. Frazė „Dvasia atgaivintas“ parodo, kad dėl mūsų nuodėmių, kurias Kristus prisiėme, ir mirties, Jo žmogiška natūra buvo atskirta nuo Tėvo (Mato 27:46). Tai kūno ir dvasios priešpastatymas kaip ir Mato 27:46 ir Romiečiams 1:3-4, bet ne Kristaus kūno ir Šventosios Dvasios. Kai Kristaus atpirkimo auka buvo įvykdyta, nutrūkę santykiai vėl buvo atstatyti.
1 Petro 3:18-22 aprašo būtiną jungtį tarp Jėzaus kančios (18 eil.) ir Jo išaukštinimo (22 eil.). Petras yra vienintelis, kuris pateikė informaciją apie tai, kas įvyko tarp tų dviejų įvykių. Žodis „pamokslauti“, pavartotas 19 eilutėje, skiriasi nuo įprasto žodžio, naudojamo apibūdinti Evangelijos pamokslavimą Naujajame Testamente. Tiesioginė to žodžio prasmė yra „paskelbti žinią“. Jėzus kentėjo ir mirė ant kryžiaus, Jo kūnas mirė ir, kai Jis prisiėmė nuodėmę, Jo dvasia mirė taip pat. Bet Jo dvasia atgijo, ir Jis atidavė ją Tėvui. Kaip rašo Petras, kažkuriuo metu, tarp savo mirties ir prisikėlimo, Jėzus „skelbė kalėjime esančioms dvasioms“.
Visų pirma Petras vadino žmones „sielomis“, o ne „dvasiomis“ (3:20). Naujajame Testamente žodis „dvasia“ yra vartojamas kalbant apie angelus ar demonus, bet ne žmones; panašu, kad 22 eilutėje būtent tai ir nurodoma. Taip pat Naujajame Testamente niekur neparašyta, kad Jėzus buvo pragare. Apaštalų darbų 2:31 parašyta, kad Jis nuėjo į „mirusiųjų pasaulį“, bet „mirusiųjų pasaulis“ nėra pragaras. Žodžiai „mirusiųjų pasaulis“ kalba apie mirusiųjų karalystę, laikiną vietą, kur jie laukia prisikėlimo. Apreiškimo 20:11-15 parodo aiškų šių dviejų vietų skirtumą.Pragaras yra amžina ir galutinė vieta tiems, kurie bus nuteisti paskutiniojo teismo metu. Tuo tarpu mirusiųjų pasaulis yra tik laikina vieta.
Mūsų Viešpats, atidavęs savo dvasią Tėvui, mirė ir kažkuriuo metu tarp mirties ir prisikėlimo aplankė mirusiųjų pasaulį, kad skelbtų žinią dvasioms (tikriausiai nupuolusiems angelams; žr. Judo 6), kurios kažkaip siejasi su Nojaus tvano laikotarpiu. 20 eilutė tai paaiškina. Petras nerašo, ką konkrečiai Jėzus skelbė šioms kalėjime esančioms dvasioms, bet tai negalėjo būti išgelbėjimo žinia, nes angelai negali būti išgelbėti (Hebrajams 2:16). Tikriausiai tai buvo pergalės prieš šėtoną ir jo tarnus skelbimas (1 Petro 3:22; Kolosiečiams 2:15). Efeziečiams 4:8-10 taip pat kalbama apie tai, kad Jėzus pakilo į rojų (Luko 16:20; 23:43) ir paėmė su savimi visus tuos, kurie įtikėjo Jį iki Jo mirties. Ištraukoje nenurodomos detalės to, kas įvyko, bet daugelis Biblijos tyrinėtojų sutinka, jog tai yra „nusivedė belaisvius“ reikšmė.
Taigi Biblija neduoda aiškaus atsakymo, ką Kristus darė per tris dienas po savo mirties iki prisikėlimo. Atrodo, kad Jis skelbė pergalę prieš nupuolusius angelus ir/ar netikinčiuosius. Tačiau mes galime būti tikri, kad Jėzus nesuteikė žmonėms antro šanso būti išgelbėtiems. Biblijoje parašyta, kad mes stosime prieš teismą po savo mirties (Hebrajams 9:27), o ne kad gausime antrą šansą. Mes negalime labai aiškiai atsakyti, ką Jėzus darė tarp savo mirties ir prisikėlimo. Galbūt tai yra viena iš paslapčių, kuri bus atverta, kai būsime paimti į Jo šlovę.
English
Kur Jėzus buvo tris dienas tarp Jo mirties ir prisikėlimo?
