Klausimas
Ar Biblija patvirtina Jėzaus dieviškumą?
Atsakymas
Ne tik pats Jėzus selbėsi esąs Dievas, bet ir Jo mokiniai pripažino Jo dieviškumą. Jie tvirtino, jog Jėzus turi teisę atleisti nuodėmės, o šią teisę turi tik Dievas, nes mes nusidedame prieš Jį (Apaštalų darbų 5:31; Kolosiečiams 3:13; Psalmių 130:4; Jeremijo 31:34). Biblijoje taip pat parašyta, kad Jėzus „teis gyvuosius ir mirusiuosius“ (2 Timotiejui 4:1). Tomas sušuko Jėzui: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ (Jono 20:28). Paulius vadina Jėzų „didžiuoju Dievu ir Gelbėtoju“ (Titui 2:13) ir pažymi, kad prieš įsikūnijimą Jėzus turėjo „Dievo pavidalą“ (Filipiečiams 2:5–8). Dievas Tėvas sakė Jėzui: „Tavo sostas, Dieve, amžių amžiams“ (Hebrajams 1:8). Jonas rašė: „Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis [Jėzus] buvo Dievas“ (Jono 1:1). Taigi Šventajame Rašte yra daugybė vietų, liudijančių Jėzaus dieviškumą (žr. Apreiškimo 1:17; 2:8; 22:13; 1 Korintiečiams 10:4; 1 Petro 2:6–8; Psalmių 18:2; 95:1; 1 Petro 5:4; Hebrajams 13:20), tačiau užtektų vos vienos iš šių eilučių įrodyti, jog Kristaus pasekėjai iš tiesų Jį laikė Dievu.
Jėzaus dieviškumą taip pat įrodo Jam duoti vardai, kurie Senajame Testamente priskiriami Jahvei (formalus Dievo vardas). Štai keletas pavyzdžių: Senojo Testamento titulas „Gelbėtojas“ (Psalmių 130:7; Ozėjo 13:14) Naujajame Testamente yra pavartotas kalbant apie Jėzų (Titui 2:13; Apreiškimo 5:9); Jėzus vadinamas Emanueliu („Dievas su mumis“) pirmame Evangelijos pagal Matą skyriuje; Pranašo Zacharijo knygoje 12:10 parašyta: „Jie žvelgs į mane, kurį jie pervėrė“- Naujajame Testamente šis išsireiškimas pritaikomas nukryžiuotam Jėzui (Jono 19:37; Apreiškimo 1:7). Jeigu Jahvė buvo perdurtas ir į Jį žvelgė žmonėms, ir Jėzus buvo perdurtas ir į Jį žvelgė žmonės, tuomet Jėzus ir yra Jahvė. Paulius laiške Filipiečiams 2:10-11 panaudoja žodžius iš Izaijo 45:22–23 pritaikydamas juos Jėzui. Laiške Efeziečiams Jėzaus vardas pavartotas kartu su Dievo vardu maldoje: „Malonė ir ramybė jums nuo Dievo Tėvo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus“ (Galatams 1:3; Efeziečiams 1:2). Tai būtų laikoma piktžodžiavimų, jei Kristus nebūtų Dievas. Jėzaus vardas taip pat yra vartojamas kartu su Dievo vardu Jėzaus įsakyme krikštyti žmones „Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu“ (Mato 28:19; taip pat žr. 2 Korintiečiams 13:14).
Apie Jėzaus dievybę taip pat liudija Jo atlikti darbai, kurie įmanomi tik Dievui. Jis ne tik prikėlė žmones iš numirusiųjų (Jono 5:21; 11:38–44), atleido nuodėmes (Apaštalų darbų 5:31; 13:38), bet ir sukūrė bei palaiko visą visatą (Jono 1:2; Kolosiečiams 1:16-17)! Dievas sakė, kad Jis vienas viską sukūrė, taigi tai dar kartą įrodo, kad Jėzus yra Dievas (Izaijo 44:24). Jėzaus dievybę įrodo ir Jo savybės, kurias gali turėti tik Dievas: Jėzus yra amžinas (Jono 8:58), visur esantis (Mato 18:20; 28:20), visa žinantis (Mato 16:21) ir visa galintis (Jono 11:38-44).
Viena yra skelbtis esant Dievu arba kažką apkvailinti priverčiant tuo tikėti, bet visai kas kita įrodyti, kad esi Dievas. Kristus padarė daugybę stebuklų, įrodančių Jo dieviškumą. Štai tik keletas Jėzaus padarytų stebuklų: vandens pavertimas vynu (Jono 2:7), vaikščiojimas vandeniu (Mato 14:25), duonos padauginimas (Jono 6:11), aklojo išgydymas (Jono 9:7), luošojo išgydymas (Morkaus 2:3), įvairių ligonių išgydymas (Mato 9:35; Morkaus 1:40–42) ir net mirusiųjų prikėlimas (Jono 11:43–44; Luko 7:11–15; Morkaus 5:35). O svarbiausia, Kristus pats prisikėlė iš numirusiųjų. Jėzaus prisikėlimas niekuo nepanašus į taip vadinamus mirštančius ir prisikeliančius pagoniškų mitologijų dievus; nėra nieko panašaus į tokį prisikėlimą kitų religijų doktrinose. Jėzaus prisikėlimas iš kitų religinių pareiškimų išsiskiria dar ir tuo, kad jis yra patvirtintas daugybe istorinių, acheologonių, ne biblijinių įrodymų.
Egzistuoja bent dvylika istorinių faktų, su kuriais sutinka netgi ne krikščionys, kritiškai nusiteikę mokslininkai:
1. Jėzus buvo nukryžiuotas ir mirė.
2. Jis buvo palaidotas.
3. Po Jo mirties mokiniai buvo nuliūdę ir praradę bet kokią viltį.
4. Po keletos dienų Jėzaus kapas buvo rastas (arba tvirtinama, kad buvo rastas) tuščias.
5. Jo mokiniai tikėjo, kad matė prisikėlusį Jėzų.
6. Mokiniai po šio įvykio iš abejojančių tapo drąsiais tikinčiaisiais.
7. Ankstyvojoje Bažnyčioje Jėzaus prisikėlimas buvo pagrindinė pamokslavimo žinia.
8. Ši žinia buvo pamokslaujama Jeruzalėje.
9. Bažnyčios atsiradimas buvo šio pamokslavimo rezultatas. Bažnyčia augo ir plėtėsi.
10. Prisikėlimo diena, Sekmadienis, tapo pagrindine garbinimo diena ir pakeitė Sabatą (šeštadienį).
11. Skeptikas Jokūbas įtikėjo po to, kai pamatė prisikėlusį Jėzų.
12. Paulius, krikščionių priešas ir persekiotojas, įtikėjo po to, kai, jo nuomone, jam pasirodė prisikėlęs Jėzus.
Net jeigu kažkas bandytų nesutikti su šiuo sąrašu, užtenka vos kelių dalykų įrodyti Jėzaus prisikėlimą ir Evangelijos tikrumą: Jėzaus mirties, palaidojimo, prisikėlimo ir pasirodymo mokiniams (1 Korintiečiams 15:1-5). Galbūt yra keletas teorijų, kurios galėtų paaiškinti vieną ar du punktus iš pateikto sąrašo, tačiau tik Jėzaus prisikėlimas paaiškina juos visus. Kritikai sutinka, kad Jėzaus mokiniai tvirtino iš tiesų matę prisikėlusį Jėzų. Nei melai, nei haliucinacijos negalėtų pakeisti žmonių, taip kaip juos pakeitė Jėzaus prisikėlimas. Pirma, kokia jiems būtų buvusi nauda iš apgavystės? Krikščionybė tuo metu nebuvo populiari, ir jie nužsidirbtų jokių pinigų iš to. Antra, apgavikai netampa kankiniais. Tik Jėzaus prisikėlimas yra vienintelis realus paaiškinimas to, kad mokiniai buvo pasiryžę dėl savo tikėjimo mirti siaubinga mirtimi. Taip, daugelis žmonių miršta dėl melo, kurį jie laiko tiesa, bet niekas nemiršta dėl to, ką jie tikrai žino esant melu.
Taigi Jėzus skelbėsi esąs Jahvė- Dievas (ne tik kažkoks dievas, bet vienintelis tikras Dievas); Jo pasekėjai (žydai, kurie būtų pasibaisėję stabmeldyste) tikėjo Jėzumi ir vadino Jį Dievu. Jėzus įrodė savo dieviškumą darydamas stebuklus, iš kurių vienas yra pasaulį pakeitęs Jo prisikėlimas iš mirusiųjų. Jokia kita hipotezė negali paaiškinti šių faktų. Taip, Biblija įrodo Jėzaus dieviškumą.
English
Ar Biblija patvirtina Jėzaus dieviškumą?