Klausimas
Ar anihilizmas/sunaikinimas yra biblinis?
Atsakymas
Anihilizmas tai įsitikinimas, jog netikintieji nepraleis amžinybės kentėdami pragare, bet vietoje to bus „išnaikinti/sunaikinti“ po mirties. Daugeliui toks įsitikinimas skamba patraukliai, nes idėja, jog žmonės praleis visą amžinybę pragare, atrodo baisi. Nors yra ištraukų, kurios tariamai paremia anihilizmą, tačiau jeigu žiūrėsime į visumą to, ką Biblija moko apie nedorėlių likimą, mes pamatysime, jog Biblija aiškiai moko, jog jie praleis amžinybę pragare. Tikėjimas „sunaikinimu“ atsiranda dėl neteisingo interpretavimo vienos ar kelių šių doktrinų: 1) nuodėmės pasekmės, 2) Dievo teisumo, 3) pragaro pobūdžio.
Kalbant apie pragaro pobūdį, tie, kurie tiki „sunaikinimu“, neteisingai supranta, ką reiškia ugnies ežeras. Savaime suprantama, jog, jeigu žmogus būtų įmestas į ugnies ežerą, kuriame yra deganti lava, jis/ji beveik iš karto sudegtų. Tačiau ugnies ežeras yra fizinis ir dvasinis. Ne tik žmogaus kūnas yra įmetamas į ugnies ežerą, bet taip pat ir žmogaus dvasia bei siela. Dvasia negali būti sunaikinta ugnimi. Atrodo, jog netikintieji bus prikelti su kūnais, paruoštais amžinybei taip pat kaip ir tikintieji (Apreiškimo 20:13; Apaštalų darbų 24:15). Šie kūnai yra paruošti amžinam likimui.
Amžinybė yra dar vienas dalykas, kurio tie, kurie tiki „sunaikinimu“, pilnai nesupranta. Anihilistai yra teisūs, jog teisingas graikų žodžio aionion, kuris dažniausiai išverčiamas kaip „amžinas“, apibrėžimas nereiškia „amžinas“. Šis žodis nurodo „amžių“ arba „neapibrėžtai ilgą laikotarpį“, konkretų laiko tarpą. Tačiau mes taip pat aiškiai matome, jog Naujajame Testamente aionion kartais naudojamas kalbant apie amžiną laiko tarpą. Apreiškimo 20:10 rašoma, jog Šėtonas, pabaisa, ir netikri pranašai bus įmesti į ugnies ežerą, kur jie bus kankinami “dieną ir naktį per amžių amžius.” Ar žvelgiant į šią ištrauka pasidaro aiškiau, jog tie, kurie bus įmesti į ugnies ežerą, “neišnyks”? Kodėl turėtų netikinčiųjų likimas skirtis (Apreiškimo 20:14-15)? Įtikinamiausias pragaro amžinumo įrodymas yra Mato 25:46: “Ir šities [netikintieji] eis į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą.“ Šioje eilutėje tas pats žodis yra naudojamas apibūdinti teisiojo ir nedorėlio likimams. Jeigu nedorėliai būtų pragare kankinami tik „amžių“, tuomet ir dorieji džiaugtusi dangumi tik „amžių“. Jeigu tikintieji bus danguje amžinai, tuomet ir netikintieji bus pragare amžinai.
Dar viena priežastis, dėl kurios anihilizmo šalininkai netiki amžinybe pragare, yra tai, jog, pasak jų, Dievas pasielgtų neteisingai, nubausdamas netikinčiuosius amžinybe pragare, kai jie padarė tik ribotą nuodėmių skaičių. Ar būtų teisinga, jeigu Dievas amžina bausme nubaustų žmogų, kuris tik 70 metų gyveno nuodėmingą gyvenimą? Atsakymas: mūsų nuodėmė nusipelnė amžinos bausmės, nes ji buvo padaryta prieš amžiną Dievą. Kai karalius Dovydas nusikalto svetimaudamas ir nužudydamas žmogų, jis sakė: „Tau vienam nusidėjau ir padariau pikta Tavo akyse...“ (Psalmių 51:4). Dovydas nusidėjo prieš Batšebą ir Ūriją, kodėl jis sako, jog jis nusidėjo tik prieš Dievą? Dovydas suprato, jog galiausiai nuodėmė yra prieš Dievą. Dievas yra amžinas ir beribis. Taigi visos nuodėmės prieš Jį yra vertos amžinos bausmės. Ne mūsų nuodėmės ilgume yra visa esmė, bet Dievo charakteryje, prieš kurį mes nusidedame.
Dar viena priežastis, šiek tiek asmeniškesnė, yra ta, kad mes negalėsime būti laimingi danguje, jeigu žinosime, kad kai kurie mūsų mylimieji amžinai kenčia pragare. Tačiau kai mes pateksime į dangų, mes dėl nieko nesiskųsime ir dėl nieko neliūdėsime. Apreiškimo 21:4 parašyta: „Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; nebebus daugiau mirties, nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau- praėjo.“ Jei kažkurių iš mūsų mylimųjų nebus danguje, mes 100% sutiksime, jog jiems ten ne vieta ir kad jie yra pasmerkti dėl jų pačių atsisakymo priimti Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją (Jono 3:16; 14:6). Nors mums ir sunku dabar tai suprasti, bet mes neliūdėsime dėl to, kad jų ten nėra. Mes neturėtume susikoncentruoti ties tuo, kaip mes mėgausimės dangumi be savo artimųjų ten, verčiau savo dėmesį sutelkime ties tuo, kaip mes galime juos nukreipti į Kristų, kad jie patektų į dangų.
Pragaras tikriausiai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Dievas atsiuntė Jėzų Kristų sumokėti bausmę. “Išnykimas” po mirties nėra likimas, kurio mes turėtume bijoti, bet amžinybė pragare tikrai yra baisi. Jėzaus mirtis buvo neribota mirtis, sumokėjusi mūsų neribotą nuodėmės skolą, kurią mes turėtume mokėti amžinybėje pragare (2 Korintiečiams 5:21). Kai mes įtikime Dievu, mes esame išgelbėti, įgijame atleidimą, esame apvalyti ir gauname amžinų namų danguje pažadą. Bet jeigu mes atstumiame Dievo amžino gyvenimo dovaną, mes turėsime prisiimti amžinas tokios sprendimo pasėkmes.
English
Ar anihilizmas/sunaikinimas yra biblinis?
