Danieliaus Knyga
Autorius: Danieliaus knygoje pranašas Danielius minimas kaip knygos autorius (Danieliaus 9:2; 10:2). Jėzus taip pat mini Danielių kaip autorių (Mato 24:15).Užrašymo data: Danieliaus knyga tikriausiai buvo parašyta tarp 540 ir 530 metų prieš Kr.
Užrašymo tikslas: 605 metais prieš Kr., Babilono karalius Nabukadnecaras nugalėjo Judą ir deportavo daugybę jo gyventojų į Babiloną, tarp jų ir Danielių. Danielius tarnavo karaliaus Nabukadnecaro rūmuose ir dar keliems valdytojams. Danieliaus knygoje aprašomi pranašo Danieliaus veiksmai, pranašystės ir vizijos.
Svarbios eilutės: „Karalius kalbėjosi su visais, ir tarp jų nebuvo nė vieno tokio kaip Danielius, Hananija, Mišaelis ir Azarija. Todėl jie pasiliko prie karaliaus. Visur, kur reikėdavo išminties ir supratimo, karalius, paklausęs juos, matydavo, kad jie dešimt kartų pranašesni už visus žynius ir astrologus jo karalystėje" (Danieliaus 1:19-20).
„Tu, karaliau, regėjai didelę statulą; jos spindesys buvo nepaprastas, ji stovėjo prieš tave, jos išvaizda buvo baisi" (Danieliaus 2:31).
„Jeigu taip padarysi, tai mūsų Dievas, kuriam tarnaujame, gali išgelbėti mus iš liepsnojančios krosnies ir Jis išgelbės mus iš tavo rankos! O jei ne, tai tebūna tau žinoma, karaliau, kad mes tavo dievams netarnausime ir auksinės statulos, kurią pastatydinai, negarbinsime" (Danieliaus 3:17-18).
„Paskirtam laikui praėjus, aš, Nabukadnecaras, pakėliau akis į dangų, ir mano protas sugrįžo. Aš šlovinau Aukščiausiąjį, gyriau ir garbinau Tą, kuris amžinai gyvena, nes Jo valdžia yra amžina ir Jo karalystė nesibaigia. Visi žemės gyventojai yra niekas. Kaip Jis nori, taip Jis elgiasi su dangaus pulkais ir žemės gyventojais. Nėra nė vieno, kuris galėtų sulaikyti Jo ranką ir Jam sakyti: 'Ką darai?'" (Danieliaus 4:34-35)
„Žinok ir suprask: nuo tada, kai bus duotas įsakymas atstatyti Jeruzalę, iki pateptojo kunigaikščio pasirodymo praeis septynios savaitės ir šešiasdešimt dvi savaitės. Ji bus atstatyta su aikštėmis ir sienomis, nors ir sunkiu metu. Praėjus šešiasdešimt dviem savaitėm, pateptasis bus nužudytas, bet ne dėl savęs. Vieno kunigaikščio pulkai sunaikins miestą ir šventyklą. Tada ateis galas lyg potvynis ir iki karo pabaigos bus baisių sunaikinimų. Jis sudarys sandorą su daugeliu vienai savaitei. Savaitės viduryje sustabdys aukų aukojimą ir ištuštins šventyklą, kad galėtų pripildyti ją bjaurysčių, kol sunaikintojui ateis galas" (Danieliaus 9:25-27).
Trumpas apibendrinimas: Danieliaus knygą galima padalinti į tris dalis. 1 skyriuje aprašoma, kaip babiloniečiai užėmė Jeruzalę. Kartu su daugeliu kitų žmonių, danielius ir trys jo draugai buvo deportuoti į Babiloną. Dėl jų drąsos ir akivaizdžių Dievo palaiminimų, juos "paaukštino" ir jie tarnavo karaliui (Danieliaus 1:17-20).
2-7 skyriuose aprašomas Nabukadnecaro sapnas, kurį tik Danielius sugebėjo išaiškinti. Nabukadnecaro sapne buvusi didelė statula vaizdavo ateityje iškylančią karalystę. Nabukadnecaras pagamino savo statulą ir privertė visus ją garbinti. Nors Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas buvo įmesti į degančią krosnį, Dievas juos stebuklingai išgelbėjo. Dievas nubaudė Nabukadnecarą už jo išdidumą, bet vėliau jį atstatė, kai jis suprato ir pripažino Dievo suverenumą.
Danieliaus 5 skyriuje aprašoma, kaip Nabukadnecaro sūnus Balšacaras netinkamai naudojo iš Jeruzalės šventyklos paimtus daiktus, ir dėl to susilaukė žinios iš Dievo, kuri jam buvo užrašyta ant sienos. Tik Danielius sugebėjo išaiškinti, kas buvo užrašyta,- žinią apie artėjančią bausmę iš Dievo. Danielius buvo įmestas į liūtų duobę, nes nesutiko melstis imperatoriui, tačiau buvo stebuklingai išgelbėtas. Dievas davė Danieliui viziją apie keturis žvėris, kurie reiškė keturias karalystes: Babiloną, Medų-Persų, Graikiją ir Romą.
8 skyriuje aprašyta vizija apie aviną, ožį ir keletą ragų- jie visi taip pat reiškė ateities karalystes bei jų valdovus. 9 skyriuje aprašyta Danieliaus „septyniasdešimties savaičių" pranašystė. Dievas Danieliui davė tikslią laiko juostą, kada Mesijas ateis ir bus nužudytas. Pranašystėje taip pat minimas ateities valdovas, kuris sudarys septynių metų sutartį su Izraeliu ir ją sulaužys po trijų su puse metų. Netrukus po to seks didžioji bausmė bei visų dalykų sunaikinimas. Po šios didžios vizijos Danielių aplankė angelas. Jis sustiprino Danielių ir detaliai paaiškino viziją.
Ženklai: Karštos krosnies ir Danieliaus liūtų duobėje istorijose mes matome pranašiškus Kristaus teikiamo išgelbėjimo ženklus. Trys vyrai teigia, jog Dievas yra gelbstintis Dievas, kuris juos išgelbės (Danieliaus 3:17). Taip Dievas, siųsdamas Jėzų mirti už mūsų nuodėmes, parūpino mums išsigelbėjimą nuo pragaro (1 Petro 3:18). Danieliaus atveju, Dievas parūpino angelus, kurie užčiaupė liūtams nasrus, ir išgelbėjo Danielių nuo mirties. Jėzus Kristus mus gelbsti nuo nuodėmės, kuri grasina mus sunaikinti, pavojų.
Danieliaus paskutiniųjų laikų vizija vaizduoja Izraelio Mesiją, per kurį daugybė taps tyrais ir šventais (Danieliaus 12:10). Jis yra mūsų teisumas (1 Petro 5:21), per kurį mūsų kraujo raudonumo nuodėmės bus nuplautos, ir mes tapsime baltesni už sniegą (Izaijo 1:18).
Praktinis pritaikymas: Kaip Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas mes visuomet turėtume ginti tai, kas yra teisinga. Dievas yra didesnis už bet kokią bausmę, kurios mes galime susilaukti. Nesvarbu, ar Dievas išgelbės mus ar ne, Jis visuomet yra vertas mūsų pasitikėjimo. Dievas žino, kas yra geriausia, ir Jis pagerbia tuos, kurie pasitiki Juo ir Jam paklusta.
Dievas turi planą- pas Jį viskas suplanuota iki smulkiausių detalių. Dievas žino ir kontroliuoja ateitį. Viskas, ką Jis išpranašavo, įvyko būtent taip, kaip Jis išpranašavo. Taigi mes turime tikėti, jog viskas, ką Jis išpranašavo dėl ateities, įvyks būtent tai, kaip Jis paskelbė.
English
Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga
Grįžti į: Biblijos Apžvalga
Danieliaus Knyga
