Ekleziasto Knyga
Autorius: Ekleziasto knygoje nėra tiesiogiai nurodomas jos autorius. Yra nemažai eilučių, kurios sufleruoja, kad Saliamonas parašė šią knygą. Kontekste taip pat yra užuominų, pagal kurias galima manyti, jog po Saliamono mirties kitas žmogus parašė šią knygą (net kelis šimtus metų vėliau). Tačiau visuotiniai priimta, kad autorius yra Saliamonas.Užrašymo data: Saliamonas buvo Izraelio karalius maždaug nuo 970 iki 930 metų prieš Kr. Ekleziasto knyga tikriausiai buvo parašyta arčiau jo valdymo pabaigos, maždaug 935m. prieš Kr.
Užrašymo tikslas: Ekleziasto knyga yra perspektyvų knyga. „Pamokslininko" arba „Mokytojo" pasakojimas atskleidžia depresiją, kuri yra neišvengiama, jei ieškoma laimės pasaulio dalykuose. Ši knyga krikščioniui suteikia progą pažvelgti į pasaulį pro akis žmogaus, kuris, nors ir labai išmintingas, bando rasti prasmę laikinuose, žmogiškuose dalykuose. Pamokslininkas išbando beveik visas įmanomas pasaulio malonumo formas, tačiau nei viena iš jų nesuteikia jam prasmės jausmo.
Galiausiai, Pamokslininkas nusprendžia, kad tikėjimas Dievu yra vienintelis būdas rasti asmeninę prasmę. Jis nusprendžia priimti faktą, kad gyvenimas yra trumpas ir be Dievo jis yra bevertis. Pamokslininkas ragina skaitytoją savo dėmesį sutelkti ties amžinu Dievu, o ne laikinais malonumais.
Svarbios eilutės: „Tuštybių tuštybė,- sako pamokslininkas. -Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė" (Ekleziasto 1:2).
„Kur yra daug išminties, ten yra daug sielvarto; kuo daugiau išminties, tuo daugiau kančių" (Ekleziasto 1:18).
„Aš pažiūrėjau į visus savo darbus ir triūsą, ir štai, viskas buvo tuštybė ir vėjo gaudymas; iš to nebuvo jokios naudos po saule" (Ekleziasto 2:11).
„Prisimink savo Kūrėją jaunystėje, nelauk, kol ateis piktos dienos ir metai, apie kuriuos sakysi: 'Man jie napatinka'." (Ekleziasto 12:1)
„Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui" (Ekleziasto 12:13).
Trumpas apibendrinimas: Ekleziasto knygoje dažnai minimos dvi frazės. Žodis „tuštybė" naudojamas pabrėžti pasaulio dalykų laikinumą. Pabaigoje net ir didžiausią įspūdį keliantys žmogiški pasiekimai bus palikti. Frazė „po saule" naudojama 28 kartus ir reiškia mirtingą pasaulį. Kai Pamokslininkas sako „visi dalykai po saulę", jis kalba apie žemiškus, laikinus, žmogiškus dalykus.
Pirmi septyni Ekleziasto skyriai apibūdina visus žemiškus dalykus, esančius „po saule", kuriuose Pamokslininkas bando rasti pasitenkinimą. Jis bando mokslinius atradimus (1:10-11), išmintį ir filosofiją (1:13-18), linksmybę (2:1), alkoholį (2:3), architektūrą (2:4), nuosavybę (2:7-8) ir prabangą (2:8). Ieškodamas prasmės, Pamokslininkas nukreipė savo protą ties skirtingomis filosofijomis, tokiomis kaip materializmas (2:19-20), ir net moralės kodeksais (8-9 skyriai). Jis suprato, kad viskas yra beprasmiška, tik laikina pramoga, kuri be Dievo neturi tikslo ir greitai praeina.
8-12 skyriuose Ekleziasto knygoje surašyti Pamokslininko pasiūlymai ir komentarai apie tai, kaip reikėtų gyventi. Jis padaro išvadą, kad be Dievo nėra tiesos ir gyvenimo prasmės. Jis matė daug blogio ir supranta, kad net ir geriausi žmogaus pasiekimai ilgainiui yra nieko verti. Taigi jis ragina žmogų pripažinti Dievą nuo jaunystės (12:1) ir vykdyti Jo valią (12:13-14).
Ženklai: Atsakymas į visas tuštybes, aprašytas Ekleziasto knygoje, yra Kristus. Pasak Ekleziasto 3:17, Dievas teisia teisiuosius ir nedorėlius, ir teisūs yra tik tie, kurie yra Kristuje (2 Korintiečiams 5:21). Dievas įdėjo amžinybės trokšimą į mūsų širdis (Ekleziasto 3:11) ir Jis parūpino Kelią į amžiną gyvenimą per Kristų (Jono 3:16). Ši knyga mums primena, kad pasaulio turtų siekimas yra tuštybė ne tik dėl to, kad tai neatneša pasitenkinimo (Ekleziasto 5:10), bet ir todėl, kad, net jei ir juos sukauptume, be Kristaus mes prarastume savo sielas, ir kokia tada mums būtų iš to naudo? (Morkaus 8:36) Galiausiai, kiekvienas Ekleziasto knygoje apibūdintas nusivylimas ir tuštybė yra pataisoma Kristuje, kuris yra Dievo išmintis ir vienintelė gyvenimo prasmė, kurią galima rasti gyvenime.
Praktinis pritaikymas: Ekleziastas suteikia krikščioniui progą suprasti tuštybę ir neviltį, su kuriomis susiduria tie, kurie nepažįsta Dievo. Tie, kurie neturi gelbstinčio tikėjimo Kristumi, gyvena gyvenimus, kurie pasibaigs ir taps nebesvarbūs. Jeigu nėra išgelbėjimo ir Dievo, tuomet ne tik nėra dėl ko gyventi, bet ir nėra gyvenime tikslo ar krypties. Pasaulis „po saule" be Dievo yra žiaurus, nesąžiningas, trumpas, nervinantis ir „tuštybių tuštybė". Bet su Kristumi, gyvenimas yra šešėlis šlovės, kuri mūsų laukia danguje, į kurį mes patenkame tik per Kristų.
English
Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga
Grįžti į: Biblijos Apžvalga
Ekleziasto Knyga
