Filipiečiams Knyga
Autorius: Filipiečiams 1:1 parašyta, jog knygos autorius yra apaštalas Paulius, Timotiejus tikriausiai taip pat prisidėjo.Užrašymo data: Filipiečiams knyga buvo parašyta apie 61 metus po Kr.
Užrašymo tikslas: Laiškas Filipiečiams, vienas iš Pauliaus kalėjimo laiškų, buvo parašytas Romoje. Antrosios misionieriškos kelionės metus apaštalas aplankė Filipus (Apaštalų darbų 16:12), kur Lidija ir kalėjimo prižiūrėtojas bei jo šeima įtikėjo Kristų. Po kelių metų, kai Paulius rašė šitą laišką, bažnyčia jau buvau įsitvirtinusi, nes laiškas parašytas vyskupams (vyresniesiems) ir diakonams (Filipiečiams 1:1).
Pauliu rašė laišką norėdamas pranešti, kad gavo finansinę dovaną iš Filipų bažnyčios, kurią jam atnešė Epafroditas, vienas iš bažnyčios narių (Filipiečiams 4:10-18). Tai meilus laiškas krikščioniams, kurie buvo labai arti Pauliaus širdies (2 Korintiečiams 8:1-6), jame mažai kalbama apie doktrinos klaidas.
Svarbios eilutės: „Man gyvenimas- tai Kristus, o mirtis- tai laimėjimas" (Filipiečiams 1:21).
„Bet tai, kas man buvo laimėjimas, dėl Kristaus palaikiau nuostoliu" (Filipiečiams 3:7).
„Džiaukitės Viešpatyje visuomet! Ir vėl kartoju: džiaukitės!" (Filipiečiams 4:4)
„Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje" (Filipiečiams 4:6-7).
„Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina" (Filipiečiams 4:13).
Trumpas apibendrinimas: Filipiečiams knyga galėtų būti pavadinta „Ištekliai kentėjimui". Ši knyga yra apie Kristų mūsų gyvenime, Kristų mūsų protuose, Kristų- mūsų tikslą, Kristų- mūsų stiprybę ir džiaugsmą kentėjimuose. Šis laiškas buvo parašytas, kai Paulius buvo kalėjime Romoje, apie trisdešimt metų po Kristaus pakylimo į dangų ir apie dešimt metų po to, kai Paulius pirmą kartą pamokslavo Filipuose.
Nors Paulius buvo Nerono kalinys, jo laiškas yra kupinas triumfo. Laiške dažnai vartojami žodžiai „džiaugsmas" ir „džiaukitės" (Filipiečiams 1:4,18,25,26; 2:2,28; 3:1; 4:1,4,10). Teisingas krikščionio nusistatymas, kad ir kokios bebūtų aplinkybės, parodo Kristaus, gyvenančio mumyse, gyvenimą, tapatybę ir protą (Filipiečiams 1:6,11; 2:5,13). Laiško Filipiečiams viršūnė yra 2:5-11 eilutės, kur šlovingai skelbiamas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus nusižeminimas ir išaukštinimas.
Filipiečiams galima taip suskirstyti:
Įžanga: 1:1-7
I. Kristus- krikščioniškas gyvenimas: Džiaugsmas nepaisant kentėjimo, 1:8-30
II. Kristus- krikščionio pavyzdys: Džiaugsmas mažuose patarnavimuose, 2:1-30
III. Kristus- krikščionio tikėjimo, troškimo ir lūkesčių tikslas, 3:1-21
IV. Kristus- krikščionio stiprybė: Džiaugsmas nerime, 4:1-9
Išvados: 4:10-23
Sąsajos: Kaip ir daugelyje kitų laiškų, Paulius perspėjo Filipų bažnyčią saugotis legalizmo, kuris vis įsėlindavo į ankstyvąsias bažnyčias. Žydai buvo taip įsitvirtinę Senajame testamente, kad Judaizeriai nuolat bandė sugrįžti prie išgelbėjimo darbais. Paulius jiems priminė, jog išgelbėjimas yra tik per tikėjimą Kristumi ir Judaizerius išvadino „šunimis" bei „žmonėmis, kurie daro pikta". Legalistams ypač svarbu buvo, kad nauji tikintieji Kristuje būtų apipjaustyti, kaip reikalavo sena sandora (Pradžios 17:10-12; Kunigų 12:3). Tuo jie bandė patikti Dievui dėl savo pastangų ir pakilti aukščiau už pagonių krikščionis, kurie nedalyvavo jų ritualuose. Paulius jiems paaiškino, jog tie, kurie buvo nuplauti Avinėlio krauju, nebeturi dalyvauti ritualuose, kurie tik simbolizuoja širdies poreikį būti apvalytai.
Praktinis pritaikymas: Laiškas Filipiečiams yra vienas iš asmeniškiausių Pauliaus laiškų ir jame yra keletas asmeninių pritaikymų tikintiesiems. Rašydamas laišką kalėjime, Paulius ragina filipiečius sekti jo pavyzdžiu ir „be baimės skelbti žodį" (Filipiečiams 1:14) persekiojimo metu. Vienu ar kitu metu visi krikščionys patyrė netikinčiųjų priešiškumą Kristaus evangelijai. To mes galime tikėtis. Jėzus sakė, kad pasaulis Jo nekentė ir taip pat nekęs Jo pasekėjų (Jono 15:18). Paulius ragina mus ištverti persekiojimus, gyventi vienoje dvasioje ir viena siela kartu kovoti už Evangelijos tikėjimą (Filipiečiams 1:27).
Dar vienas laiško Filipiečiams pritaikymas yra krikščionių susivienijimas nuolankume. Mes esame suvienyti su Kristumi ir mes taip pat turime stengtis būti suvienyti vienas su kitu. Paulius mums primena, kad mes turime gyventi „laikydamiesi vienos minties, turėdami vienokią meilę, būdami vieningi ir to paties nusistatymo"; jis ragina mus nebūti išpuikusiems ar savanaudžiams, bet kitus laikyti aukščiau už save ir žiūrėti ne savo, bet kitų naudos (Filipiečiams 2:2-4). Jeigu mes nuoširdžiai priimtume Pauliaus žodžius ir jų laikytumėmės, bažnyčiose būtų daug mažiau konfliktų.
Mes taip pat savo gyvenimuose galime pritaikyti džiaugsmą, kuris akivaizdus Pauliaus laiške Filipiečiams. Jis džiaugiasi, kad Kristus yra skelbiamas (1:18); jis džiaugiasi savo persekiojimais (2:18); jis ragina kitus džiaugtis Viešpatyje (3:1); ir jis savo filipiečius brolius vadina „džiaugsmu ir vainiku" (4:1). Jis apibendrina ragindamas tikinčiuosius: „Džiaukitės Viešpatyje visuomet! Ir vėl kartoju: džiaukitės!" (Filipiečiams 4:4-7). Mes, tikintieji, atiduodami Dievui visus savo rūpesčius, malda ir prašymu su padėka pasidalindami su Juo mūsų troškimais (4:6), galime džiaugtis ir jausti Jo ramybę. Nepaisant persekiojimų ir įkalinimo, Pauliaus džiaugsmas švyti šiame laiške. Mums pažadėtas toks pats džiaugsmas, jei tik mes sutelksime savo mintis ties Viešpačiu (Filipiečiams 4:8).
English
Grįžti į: Naujojo Testamento Apžvalga
Grįžti į: Biblijos Apžvalga
Filipiečiams Knyga
