Izaijo Knyga
Autorius: Izaijo 1:1 parašyta, kad knygos autorius yra pranašas Izaijas.Užrašymo data: Izaijo knyga buvo užrašyta tarp 701 ir 681 metų po Kr.
Užrašymo tikslas: Pranašas Izaijas buvo pašauktas daugiausia pranašauti Judo karalystei. Judas tuo metu ėjo per atgimimo ir maišto laikotarpius. Judui sunaikinimu grasino Asirija ir Egiptas, tačiau Dievas jį išgelbėjo. Izaijas skelbė atgailos bei viltingo Dievo išgelbėjimo ateityje laukimo žinią.
Svarbios eilutės: „Aš girdėjau Viešpaties balsą. Jis klausė: 'Ką man pasiųsti? Kas eis už mus?' Aš atsiliepiau: 'Aš čia, siųsk mane!'" (Izaijo 6:8)
„Pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė taps nėščia, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu" (Izaijo 7:14).
„Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis" (Izaijo 9:6).
„Kaip tu iškritai iš dangaus, Liuciferi, ryto aušros sūnau? Kaip tu kritai žemėn, kuris buvai pamynęs tautas? Tu sakei savo širdyje: 'Aš pakilsiu į dangų, iškelsiu savo sostą aukščiau Dievo žvaigždžių, sėdėsiu dievų kalne tolimiausioje šiaurėje'" (Izaijo 14:12-13).
„Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti. Mes visi buvome paklydę kaip avys, kiekvienas ėjome savo keliu. Bet Viešpats uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus" (Izaijo 53:5-6).
„Vilkas ir avinėlis ganysis drauge, liūtas ės šiaudus kaip jautis ir gyvatė maitinsis dulkėmis. Jie nekenks ir nenaikins mano šventajame kalne,- sako Viešpats" (Izaijo 65:25).
Trumpas apibendrinimas: Izaijo knygoje atskleidžiama Dievo bausmė ir išgelbėjimas. Dievas yra „šventas, šventas, šventas" (Izaijo 6:3) ir dėl to Jis negali nenubausti nuodėmės (Izaijo 1:2; 2:11-20; 5:20; 34:1-2; 42:25). Izaijas vaizduoja ateinančią Dievo bausmę kaip naikinančią ugnį (Izaijo 1:31; 30:33).
Izaijas taip pat supranta, kad Dievas yra gailestingumo, malonės ir užuojautos Dievas (Izaijo 5:25; 11:16; 14:1-2; 32:2; 40:3; 41:14-16). Izraelio tauta (Judas ir Izraelis) yra akla ir kurčia Dievo įsakymams (Izaijo 6:9-10; 42:7). Judas palyginamas su vynuogynu, kuris turėtų būti ir bus sunaikintas (Izaijo 5:1-7). Tik dėl Dievo gailestingumo ir Jo pažadų Izraeliui, Jis neleis Izraeliui ir Judui būti visiškai sunaikintiems. Jis atstatys juos, atleis jiems ir išgydys (43:2, 16-19; 52:10-12).
Daugiau nei bet kuri kita Senojo testamento knyga Izaijo knyga susitelkia ties išgelbėjimu, kuris ateis per Mesiją. Vieną dieną Mesijas valdys teisingumu ir teisybe (Izaijo 9:7; 32:1). Mesijo valdymas atneš Izraeliui ramybę bei saugumą (Izaijo 11:6-9). Per Mesiją Izraelis bus šviesa visoms tautoms (Izaijo 42:6; 55:4-5). Visa Izaijo knyga eina link Mesijo karalystės žemėje kulminacijos (Izaijo 65-66 skyriai). Mesijo valdymo metu Dievo teisingumas bus pilnai apreikštas pasauliui.
Atrodo kaip paradoksas, tačiau Izaijo knyga taip pat kalba apie Mesiją, kuris kentės. Izaijo 53 skyrius vaizdžiai apibūdina dėl nuodėmės kenčiantį Mesiją. Per Jo žaizdas pasiekiamas išgijimas. Per Jo kentėjimą mūsų kaltės yra panaikinamos. Šis, rodos, prieštaravimas yra išspręstas Jėzaus Kristaus asmenyje. Per Jo pirmą atėjimą, Jėzus buvo kenčiantis tarnas iš Izaijo 53 skyriaus. Antrame atėjime, Jis bus pergalingas ir valdantis Karalius, Ramybės Kunigaikštis (Izaijo 9:6).
Ženklai: Kaip jau minėjome, 53 Izaijo skyrius apibūdina Mesijo atėjimą bei kentėjimą, kurį Jis iškęs, kad sumokėtų už mūsų nuodėmes. Savo suverenume Dievas taip sudėliojo kiekvieną nukryžiavimo detalę, kad visos šio skyriaus bei kitos Senojo testamento pranašystės buvo išpildytos. Izaijo 53 skyriaus vaizdinys yra širdį gniaužiantis bei pranašiškas, jame yra pilnas evangelijos paveikslas. Jėzus buvo paniekintas ir atstumtas (3 eil.; Luko 13:34; Jono 1:10-11), ištiktas Dievo (4 eil.; Mato 27:46), sužeistas už mūsų kaltes (5 eil.; Jono 19:34; 1 Petro 2:24). Savo kentėjimu Jis atliko bausmę, kurios mes nusipelnėme, ir už mus tapo tobula auka (5 eil.; Hebrajams 10:10). Nors Jis buvo be nuodėmės, Dievas ant Jo uždėjo nuodėmę, o mes Jame tapome Dievo teisumu (2 Korintiečiams 5:21).
Praktinis pritaikymas: Izaijo knygoje labai detaliai apibūdinamas mūsų Gelbėtojas. Jis yra vienintelis kelias į dangų, vienintelis būdas gauti Dievo malonę, vienintelis Kelias, vienintelė Tiesa ir vienintelis Gyvenimas (Jono 14:6; Apaštalų darbų 4:12). Žinodami kainą, kurią Kristus už mus sumokėjo, kaip mes galime atmesti arba nepaisyti „tokio didžio išgelbėjimo"? (Hebrajams 2:3). Mes turime vos keletą trumpų metų žemėje, per kuriuos galime ateiti pas Kristų ir priimti išgelbėjimą, kurį Jis mums siūlo. Po mirties nebėra antro šanso, ir amžinybė pragare yra labai ilgas laiko tarpas.
Ar tu žinai žmonių, kurie sakosi esą krikščionys, tačiau turi du veidus, yra veidmainiai? Tai tikriausiai geriausiai apibūdina, kaip Izaijas matė Izraelio tautą. Izraelis atrodė teisus, bet tai buvo tik fasadas. Izaijo knygoje, pranašas Izaijas ragina Izraelį paklusti Dievui visa širdimi, o ne tik išore. Izaijas troško, kad tie, kurie girdi ir skaito jo žodžius, būtų įtikinti pasitraukti nuo nedorybių ir sugrįžti pas Dievą, kuriame yra atleidimas ir išgydymas.
English
Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga
Grįžti į: Biblijos Apžvalga
Izaijo Knyga
