Jeremijo Knyga
Autorius: Jeremijo 1:1 parašyta, jog Jeremijo knygos autorius yra pranašas Jeremijas.Užrašymo data: Jeremijo knyga buvo parašyta tarp 630 ir 580 metų prieš Kr.
Užrašymo tikslas: Jeremijo knygoje aprašomos galutinės pranašystės Judui, perspėjančios, kad, jeigu neatgailaus tauta bus sunaikinta. Jeremijas šaukia tautą atsigręžti atgal į Dievą. Tuo pačiu metu Jeremijas supranta neišvengiamą Judo sunaikinimą dėl jo stabmeldystės ir amoralumo.
Svarbios eilutės: „Pažinau tave prieš tau gimstant, pašventinau tave ir paskyriau pranašu tautoms" (Jeremijo 1:5).
„Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją supras!" (Jeremijo 17:9)
„Tik išbuvus jums Babilone septyniasdešimtį metų, Aš aplankysiu jus ir ištesėsiu savo pažadą, parversiu jus atgal į šitą vietą. Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų,- sako Viešpats.- Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi" (Jeremijo 29:10-11).
„Devynioliktais Nebukadnecaro, Babilono karaliaus, metais, penkto mėnesio dešimtą dieną, sargybos viršininkas Nebuzaradanas, kuris tarnavo Babilono karaliui, atėjo į Jeruzalę. Jis sudegino Viešpaties namus, karaliaus namus ir visus didelius Jeruzalės pastatus" (Jeremijo 52:12-13).
Trumpas apibendrinimas: Jeremijo knyga pagrinde yra bausmės žinia Judui dėl jo nesuvaldomos stabmeldystės (Jeremijo 7:30-34; 16:10-13; 22:9; 32:29; 44:2-3). Po paskutinio teisaus karaliaus Jozijo mirties, Judo tauta beveik visiškai apleido Dievą ir Jo įsakymus. Jeremijas palygina Judą su prostitute (Jeremijo 2:20; 3:1-3). Dievas pažadėjo, kad Jis griežčiausiai baus stabmeldystę (Kunigų 26:31-33; Pakartoto įstatymo 28:49-68), ir Jeremijas perspėjo Judą, kad artėja Dievo bausmė. Dievas daugybę kartų išgelbėjo Judą nuo sunaikinimo, tačiau Jo gailestingumas seko. Jeremijas aprašo, kaip karalius Nabukadnecaras užkariauja Judą ir jį pavergia (Jeremijo 24:1). Dėl tolimesnio maišto, Dievas sugrąžino Nabukadnecarą ir Babilono armijas, kad jos sunaikintų ir nusiaubtų Judą bei Jeruzalę (Jeremijo 52 skyrius). Net ir baisiausios bausmės metu, Dievas pažada atstatyti Judą ir sugrąžinti jį į Dievo duotą žemę (Jeremijo 29:10).
Ženklai: Jeremijo 23:5-6 pateikiama pranašystė apie ateinantį Mesiją, Jėzų Kristų. Pranašas jį apibūdina kaip Dovydo namų Atžalą (5 eil.; Mato 1), Karalių, kuris valdys išmintingai ir teisiai (5 eil.; Apreiškimo 11:15). Izraelis galiausiai pripažins Kristų kaip savo tikrąjį Mesiją, kuris parūpina išgelbėjimą savo išrinktiesiems (6 eil.; Romiečiams 11:26).
Praktinis pritaikymas: Pranašui Jeremijui teko perduoti pačią sunkiausią žinią. Jeremijas mylėjo Judą, bet jis labiau mylėjo Dievą. Nors Jeremijui buvo labai sunku nuolat skelbti bausmės žinią savo žmonėms, Jeremijas buvo paklusnus ir darė bei kalbėjo tai, ką Dievas jam sakydavo. Jeremijas tikėjosi ir meldė Dievo gailestingumo Judui, bet jis taip pat pasitikėjo, kad Dievas yra geras, teisus ir teisingas. Mes taip pat turime paklusti Dievui, net ir tada, kai tai yra labai sunku, pripažinti Dievo valią svarbesne negu mūsų pačių troškimai, ir pasitikėti Dievu, kad savo neišsemiama išmintimi ir tobulu planu Jis duos tai, kas yra geriausia Jo vaikams (Romiečiams 8:28).
English
Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga
Grįžti į: Biblijos Apžvalga
Jeremijo Knyga
