Nehemijo Knyga
Autorius: Nehemijo knygoje nėra konkrečiai minimas knygos autorius, bet pagal žydų ir krikščionių tradicijas Ezra yra laikomas knygos autoriumi. Taip nuspręsta kadangi Ezros ir Nehemijo knygos originale buvo viena knyga.Užrašymo data: Nehemijo knyga tikriausiai buvo parašyta tarp 445 ir 420 metų prieš Kr.
Užrašymo tikslas: Nehemijo knyga yra viena iš istorinių Biblijos knygų. Joje tęsiama Izraelio grįžimo iš Babilono nelaisvės ir Jeruzalės šventyklos atstatymo istorija.
Svarbios eilutės: „Jie man atsakė: 'Išvengę tremties, jie gyvena dideliame varge ir yra niekinami. Jeruzalės sienos sugriautos ir vartai sudeginti'." (Nehemijo 1:3)
„Viešpatie, meldžiu, tebūna Tavo ausis atidi mano maldai, išklausyk maldas savo tarnų, kurie bijosi Tavo vardo, siųsk šiandien savo tarnui sėkmę ir suteik jam malonę to žmogaus akyse" (Nehemijo 1:11).
„Siena buvo baigta Elulo mėnesio dvidešimt penktą dieną, per penkiasdešimt dvi dienas. Mūsų priešai ir apylinkėje gyvenę pagonys, pamatę mūsų darbą, pasijuto labai pažeminti, nes suprato, kad šitas darbas buvo padarytas mūsų Dievo" (Nehemijo 6:15-16).
Trumpas apibendrinimas: Kai Nehemiją pasiekė žinia apie šventyklos atstatymą Jeruzalėje, jis buvo žydas, gyvenęs Persijoje. Jis nerimavo, žinodamas, kad nėra miesto apsaugančios sienos. Nehemijas paprašė Dievo jį naudoti išgelbėjant miestą. Dievas atsakė jo maldą ir suminkštino Persijos karaliaus Artakserkso širdį, kuris ne tik palaimino Nehemijo projektą, bet dar ir parūpino reikalingų medžiagų. Karalius davė Nehemijui leidimą grįžti į Jeruzalę, kur jis tapo valdytojų.
Nepaisant pasipriešinimų ir kaltinimų, siena buvo pastatyta ir priešai buvo nutildyti. Padrąsinti Nehemijo, žmonės aukojo dešimtines pinigais, medžiagomis ir darbo jėga, ir siena buvo pastatyta vos per 52 dienas. Tačiau žmonių vienybė ilgai netruko. Nehemijui kuriam laikui išvykus, Jeruzalė sugrįžo prie apostazės. Sugrįžęs po 12 metų, Nehemijas rado tvirtas sienas, tačiau silpnus žmones. Jis su užsidegimu pradėjo mokyti žmones moralės: „Aš subariau juos, iškeikiau, kai kuriuos sumušiau, roviau jų plaukus" (Nehemijo 13:25). Jis iš naujo įsteigė tikrą garbinimą per maldą ir drąsino žmones gyventi pagal Dievo Žodį.
Ženklai: Nehemijas buvo maldos vyras ir su užsidegimu meldėsi už savo žmones (Nehemijo 1). Jo uolus Dievo žmonių užtarimas maldoje yra pranašiškas ženklas mūsų didžiojo Užtarėjo, Jėzaus Kristaus, kuris karštai meldėsi už savo žmones kunigiškoje maldoje Jono 17 skyriuje. Nehemijas ir Jėzus degė meile Dievo žmonėms, už kuriuos meldėsi, užtardami juos prieš Dievo sostą.
Praktinis pritaikymas: Nehemijas išmokino izraelitus gerbti ir mylėti Šventąjį Raštą. Kadangi Nehemijas mylėjo Dievą ir troško, kad Dievas būtų išaukštintas ir pašlovintas, jis išmokino izraelitus tikėti ir paklusti Dievui taip, kaip Dievas jau ilgai troško. Taip pat ir krikščionys turi mylėti ir gerbti Šventojo Rašto tiesas, mokytis jas mintinai, medituoti dieną ir naktį ir naudoti jas kiekvienam dvasiniam poreikiui patenkinti. 2 Timotiejui 3:16-17 parašyta: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui: kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui". Jeigu mes norime patirti tokį atgimimą kaip izraelitai (Nehemijo 8:1-8), mes turime pradėti su Dievo Žodžiu.
Kiekvienas iš mūsų turėtų užjausti tuos, kurie kenčia dvasiškai arba fiziškai. Biblijoje niekur nerandame užuojautos, kuri nieko nedaro, kad padėtų. Kartais mums reikės paaukoti savo pačių patogumą, kad galėtume kitiems patarnauti. Mes turime pilnai tikėti tuo, kas daroma, prieš duodant savo pinigus ir laiką su teisingu širdies nusistatymu. Kai mes leidžiame Dievui per mus tarnauti, net netikintys žino, kad tai Dievo darbas.
English
Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga
Grįžti į: Biblijos Apžvalga
Nehemijo Knyga
