Rūtos Knyga
Autorius: Rūtos knygoje nėra konkrečiai minimas jos autorius. Tradiciškai tikima, kad Rūtos knygą parašė pranašas Samuelis.Užrašymo data: Tiksli Rūtos knygos parašymo data nėra žinoma. Tačiau dominuoja požiūris, kad ji buvo parašyta tarp 1011 ir 931 metų pr. Kr.
Užrašymo tikslas: Rūtos knyga buvo parašyta izraelitams. Joje mokoma, jog tikra meilė kartais reikalauja pasiaukojimo be kompromisų. Kad ir koks būtų mūsų likimas, mes galime gyventi pagal Dievo nurodymus. Tikra meilė ir gerumas bus apdovanoti. Dievas apsčiai laimina tuos, kurie stengiasi gyventi paklusnius gyvenimus. Paklusniame gyvenime nėra vietos „atsitiktinumams" Dievo plane. Dievas yra gailestingas gailestingiems.
Svarbios eilutės: „Tačiau Rūta atsakė: 'Neversk manęs tave palikti ir sugrįžti. Kur tu eisi, ir aš eisiu; kur tu gyvensi, ir aš gyvensiu. Tavo tauta bus mano tauta ir tavo Dievas- mano Dievas" (Rūtos 1:16).
„'Kas tu esi?' Ji atsakė: 'Aš esu tavo tarnaitė Rūta. Ištiesk savo apsiaustą ant savo tarnaitės, nes tu esi artimas giminaitis'." (Rūtos 3:9)
"Kaimynės jį pavadino Jobedu, sakydamos: 'Sūnus gimė Noomei'. Jobedas buvo Jesės tėvas, karaliaus Dovydo senelis" (Rūtos 4:17).
Trumpas apibendrinimas: Rūtos knyga prasideda pagonių krašte Moabe, Juodosios jūros šiaurės rytų regione, bet vėliau persikelia į Betliejų. Ši tikra istorija vyko niūriu, kupino maišto ir Izraelio nesėkmių laikotarpiu, vadinamu Teisėjų laikotarpiu. Bado priverstas Elimelechas su savo žmona Noome palieka savo namus Izraelyje ir iškeliauja į Moabą. Elimelechas miršta ir Noomė lieka su dviem sūnumis, kurie susituokia su dviem moabitėmis, Orpa ir Rūta. Vėliau abu sūnūs miršta, o Noomė lieka viena su Orpa ir Rūta nepažįstamoje žemėje. Orpa grįžta pas savo tėvus, o Rūta pasiryžta likti su Noome, ir kartu jos keliauja į Betliejų. Ši meilės ir atsidavimo istorija pasakoja, kaip vėliau Rūta išteka už turtingo vyro vardu Boozas ir susilaukia sūnaus Jobedo, kuris tampa Dovydo proseneliu ir Jėzaus protėviu. Dėl savo paklusnumo Rūta pateko į Kristaus genealogiją.
Ženklai: Pagrindinė Rūtos knygos tema yra giminaičio-atpirkėjo tema. Boozas, Rūtos vyro giminaitis, įvykdė savo pareigą, kurį yra aprašyta Mozės Įstatyme, ir išpirko savo nuskurdusią giminaitę (Kunigų 25:47-49). Šį scenarijų pakartojo Kristus, kuris mus, dvasiškai nuskurdusius, išpirko iš nuodėmės vergijos. Mūsų dangiškas Tėvas siuntė savo viengimį Sūnų ant kryžiaus, kad mes galėtume tapti Dievo vaikais ir Kristaus broliais bei sesėmis. Kadangi Kristus yra mūsų Atpirkėjas, mes tampame Jo giminaičiai.
Praktinis pritaikymas: Rūtos istorijoje aiškiai matomas Dievo suverenumas. Dievas nukreipė kiekvieną Rūtos žingsnį, kad ji taptų Jo vaiku, išpildytų Jo planą ir būtų Jėzaus Kristaus prosenele (Mato 1:5). Taip pat Dievas turi planą ir kiekvienam iš mūsų. Kaip Noomė ir Rūta pasitikėjo Dievu, taip ir mes turėtume Juo pasitikėti.
Mes Rūtoje matome Patarlių 31 skyriuje apibūdintos geros moters pavyzdį. Ji ne tik buvo atsidavusi savo šeimai (Rūtos 1:15-18; Patarlių 31:10-12) ir ištikimai pasikliovė Dievu (Rūtos 2:12; Patarlių 31:30), bet Rūta taip pat dievotai kalbėjo. Bendraujant su Noome ir Boozu, jos žodžiai buvo malonūs, kupini meilės ir pagarbos. Patarlių 31 skyriuje aprašyta gera moteris „kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas" (26eil.). Mums šiandien reikėtų daug ieškoti, kad rastume vertą moterį, kuri kaip Rūta galėtų būti pavyzdžiu mums.
English hr>
Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga
Grįžti į: Biblijos Apžvalga
Rūtos Knyga
