Skaičių Knyga
Autorius: Skaičių knygos autorius buvo MozėUžrašymo data: Skaičių knyga buvo parašyta tarp 1440 ir 1400 metų prieš Kr.
Užrašymo tikslas: Skaičių knygos žinia yra universali ir nesenstanti. Ji tikintiesiems primena apie dvasinį karą, kuriame jie dalyvauja. Skaičių knyga yra apie Dievo žmonių tarnavimą ir gyvenimą. Ši knyga užpildo tarpą izraelitų istorijoje nuo tada, kai jie gauna Įstatymą (Išėjimo ir Kunigų knygos) ir iki tol, kol jie ruošiasi įeiti į Pažadėtąją žemę (Pakartoto įstatymo ir Jozuės knygos)
Svarbios eilutės: „Viešpats telaimina ir tesaugo tave. Viešpats teparodo tau savo veidą ir tebūna tau maloningas. Viešpats teatgręžia savo veidą į tave ir tesuteikia tau ramybę" (Skaičių 6:24-26).
„Jei kas tarp jūsų yra Viešpaties pranašas, Aš jam apsireiškiu regėjime arba kalbu sapne. Ne taip yra su mano tarnu Moze, kuris yra ištikimas visuose mano namuose. Su juo Aš kalbuosi veidas į veidą, atvirai, o ne neaiškiais žodžiais, ir jis mato mano pavidalą. Kaip judu nebijote kalbėti prieš mano tarną Mozę?" (Skaičių 12:6-8)
„Neįeisite į žemę, kurią jums pažadėjau, išskyrus Jefunės sūnų Kalebą ir Nūno sūnų Jozuę. Jūsų vaikus, apie kuriuos sakėte, kad jie bus priešų grobis, įvesiu į tą žemę, kurią jūs paniekinote. Jūsų lavonai kris šioje dykumoje. Jūsų vaikai klajos dykumoje keturiasdešimt metų dėl jūsų paleistuvystės, kol jūsų lavonai pasiliks dykumoje. Pagal skaičių dienų, kai jūs žvalgėte žemę, už keturiasdešimt dienų jūs nešiosite savo kaltes keturiasdešimt metų, už kiekvieną dieną- metai, ir jūs pažinsite, ką reiškia būti mano atmestiems" (Skaičių 14:30-34).
Trumpas apibendrinimas: Dauguma Skaičių knygoje aprašytų įvykių vyko dykumoje, pagrinde tarp antrų ir keturiasdešimtų izraelitų klajojimo metų. Pirmi 25 knygos skyriai aprašo pirmos Izraelio kartos patirtį dykumoje, o likusi knygos dalis apibūdina antros kartos patirtį. Visoje knygoje, taip pat ir visame Senajame testamente, matomos paklusnumo ir maišto temos, kurias seka atgailos ir palaiminimų temos.
Kunigų knygoje matyta Dievo šventumo tema toliau tęsiama Skaičių knygoje, kurioje atskleidžiamos Dievo instrukcijos ir Jo žmonių paruošimas įeiti į Pažadėtąją Kanaano žemę. Skaičių knygos svarbumą parodo jos citavimas Naujajame testamente. Šventoji Dvasia atkreipia mūsų dėmesį į Skaičių knyga 1 Korintiečiams 10:1-2. Žodžiai „tie įvykiai yra mums pavyzdžiai" kalba apie izraelitų nuodėmę ir Dievo nepasitenkinimą jais.
Romiečiams 11:22, Paulius kalba apie "Dievo gerumą ir griežtumą". Trumpai tariant, tai ir yra Skaičių knygos žinia. Dievo griežtumas matomas maištingos kartos, kuri neįėjo į Pažadėtąja žemę, mirime dykumoje. Dievo gerumas atsiskleidžia naujoje kartoje. Dievas apsaugojo, išsaugojo ir pasirūpino šiais žmonėmis iki tol, kol jie įėjo į tą žemę. Tai mums primena apie Dievo meilę ir teisingumą, kurie visuomet yra suverenioje harmonijoje.
Ženklai: Dievo šventumo reikalavimas Jo žmonėse yra pilnai ir galutinai išpildytas Jėzuje Kristuje, kuris už mus išpildė įstatymą (Mato 5:17). Pažadėto Mesijo tema yra visoje knygoje. 19 skyriuje aprašyta istorija apie paaukota sveiką telyčią vaizduoja Kristų, Dievo Avinėlį, be jokio dėmės ar kliaudos, kuris buvo paaukotas už mus. Bronzinės gyvatės iškėlimas ant stulpo fiziniam išgydimui gauti (21 skyrius) taip pat vaizduoja iškelta Kristų, ar tai būtų ant kryžiaus, ar Žodžio tarnystėje, kad kas į Jį bepažiūrėtų, būtų dvasiškai išgydytas.
24 skyriuje, savo ketvirtame pranašavime Balaamas kalbėjo apie žvaigždę, kuri užtekės iš Jokūbo giminės, ir skeptrą, kuris pakils iš Jeruzalės. Čia jis pranašavo apie Kristų, kuris dėl savo šlovės, šviesumo ir puošnumo Apreiškimo 22:16 yra vadinamas aušrine žvaigžde. Jį taip pat galima vadinti skeptru, t.y. skeptro nešėju, dėl jo karališkos kilmės. Jam ne tik priklauso karaliaus vardas, bet Jis taip pat turi karalystę ir ją valdo su malonės, gailestingumo ir teisingumo skeptru.
Praktinis pritaikymas: Viena pagrindinių Naujojo testamento temų, išvystytų Skaičių knygoje, yra ta, kad nuodėmė ir netikėjimas, ypač maištas, iššaukia Dievo teismą ir bausmę. Pirmas Korintiečiams aiškiai tai sako (ir Hebrajams 3:7-4:13 leidžia suprasti), kad šie įvykiai buvo užrašyti kaip pavyzdžiai tikintiesiems, jog jie juos pastebėtų ir to vengtų. Mes turime negeisti blogio (1 Korintiečiams 10:6), neištvirkauti (8eil.), negundyti Dievo (9eil.) ir nemurmėti (10eil.).
Kaip Izraelitai 40 metų klajojo dykumoje dėl savo maištingumo, taip Dievas kartais ir mums leidžia nuo Jo nuklysti, kęsti vienatvę ir palaiminimų stoką, kai mes prieš Jį maištaujame. Bet Dievas yra ištikimas ir teisus; kaip Jis atstatė izraelitus į jų teisėtą vietą Jo širdyje, taip Jis visuomet atstatys krikščionis į vietą, kur yra palaiminimai ir intymus bendravimas su Juo, jei tik jie atgailaus ir grįš pas Jį (1 Jono 1:9).
English
Grįžti į: Senojo Testamento Apžvalga
Grįžti į: Biblijos Apžvalga
Skaičių Knyga
