Klausimas
Ar Dievas egzistuoja? Ar yra įrodymų, kad Dievas egzistuoja?
Atsakymas
Dievo egzistavimo neįmanoma nei įrodyti, nei paneigti. Biblijoje rašoma, kad mes Dievo egzistavimą turime priimti tikėjimu: „O be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad Jis yra ir kad uoliai Jo ieškantiems atsilygina“ (Hebrajams 11:6). Jei Dievas norėtų, Jis galėtų tiesiog pasirodyti ir įrodyti savo egzistavimą visam pasauliui. Bet jei Jis tai padarytų, tikėjimas būtų nebereikalingas. „Jėzus jam tarė: ‚Tomai, tu įtikėjai, nes mane pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę‘“ (Jono 20:29).
Tačiau visa tai nereiškia, kad nėra įrodymų, jog Dievas egzistuoja. Biblijoje rašoma: „Dangūs skelbia Dievo šlovę, tvirtuma byloja apie Jo rankų darbus. Diena pasakoja dienai, o naktis praneša nakčiai. Nėra kalbos ar tarmės, kur jų balsas nebūtų girdimas. Per visą žemę sklinda jų garsas. Jų žodžiai- iki pasaulio krašto“(Psalmių 19:1-4). Žvaigždės danguje, bekraštė visata, gamtos stebuklai, saulėlydžio grožis – visa tai liudija apie Dievą Kūrėją. Ir jei to negana, Dievas apie savo buvimą liudija mūsų širdyse. Ekleziasto 3:11 parašyta: „…Jis įdėjo amžinybę žmogui į širdį“. Giliai mūsų širdyse slypi supratimas, jog yra kažkas daugiau negu šis gyvenimas, kažkas daugiau negu šis pasaulis. Mes galime neigti tai savo protu, bet Dievo būvimas mumyse ir aplink mus yra akivaizdus. Nepaisant to, Biblija įspėja, kad kai kurie ir toliau neigs Dievo egzistavimą: „Kvailys pasakė savo širdyje: ‚Dievo nėra‘“ (Psalmių 14:1). Kadangi dauguma žmonių visais laikais, visose kultūrose, visose civilizacijose ir visuose žemynuose tikėjo, kad egzistuoja kažkoks dievas, privalo būti kažkokia to tikėjimo priežastis.
Dievo egzistavimą bandoma paaiškinti ne tik remiantis Biblija, bet taip pat ir logika. Vienas iš argumentų yra vadinamas ontologiniu. Populiariausas būdas įrodyti Dievo egzistavimą naudojant ontologinį argumentą prasideda Dievo sąvokos apibrėžimu. Dievas yra “būtybė už kurią nieko didesnio/galingesnio negali būti“. Apibrėžus, kas yra Dievas, toliau įrodoma, kad egzistavimas yra galingesnis negu neegzistavimas, taigi didžiausia/galingiausia įsivaizduojama būtybė privalo egzistuoti. Jeigu Dievas neegzistuotų, tuomet Dievas nebūtų didžiausia/galingiausia įsivaizduojama būtybė, ir tai prieštarautų Dievo apibrėžimui.
Antrasis argumentas vadinamas teleologiniu.Teleologiniu argumentu bandoma įrodyti, kad, kadangi visata yra taip nuostabiai sukūrta ir suprojektuota iki mažiausių sulkmenų, privalėjo būti dieviškas projektuotojas/dizaineris, kuris visa tai padarė. Pavyzdžiui, jei žemė būtų daug arčiau ar toliau nuo saulės, joje negalėtų egzistuoti gyvybė taip, kaip dabar egzistuoja. Jei mūsų atmosferos elementai bent keliais procentais skirtųsi, visa, kas gyva žemėje, mirtų. Tikimybė, kad viena baltymo molekulė atsitiktinai susiformuos yra lygi 1 iš 10243 (t.y. 10 su 243 nuliais). O vieną ląstelę sudaro milijonai baltymų molekulių.
Trečias Dievo egzistavimo argumentas vadinamas kosmologiniu. Kiekvienas pasekmė privalo turėti priežastį. Ši visata ir visa, kas joje, yra pasekmė. Kiekviena pasekmė turi priežastį, tad ir susiduriame su begaline veikiančiųjų priežasčių seka. Taigi būtina seką užbaigianti, pirminė veikiančioji priežastis, kurią vadiname Dievu.
Ketvirtas argumentas yra moralės argumentas. Visais laikais kievkiena kultūra turėdavo tam tikrus įstatymus. Kiekvienas žmogus žino, kas yra teisinga, o kas ne. Žmogžudystė, melas, vagystė ir amoralumas visais laikais buvo nepriimtini. Iš kur daugiau galėjo atsirasti šis blogio ir gėrio supratimas, jei ne iš švento Dievo?
Nepaisant to, Biblija moko, kad žmonės ir toliau atmes aiškius ir nepaneigiamus Dievo egzistavimo įrodymus, ir vietoj to pasirinks tikėti melu. Romiečiams 1:25 parašyta: „Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui, kuris palaimintas per amžius. Amen!“. Biblija taip pat moko, kad žmonės, netikintys Dievu, neturi jokio pasiteisinimo: „Jo neregimosios ypatybės- Jo amžinoji galybė ir dievystė- nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie nepateisinami“ (Romiečiams 1:20).
Žmonės netiki Dievu, nes tai „nemoksliška“ arba „tam nėra įrodymų“. Tačiau tikroji netikėjimo priežastis yra ta, kad, kai jie pripažins, jog Dievas egzistuoja, jie taip pat supras, kad jie yra atsakingi prieš Dievą ir jiems reikia Jo atleidimo (Romiečiams 3:23; 6:23). Jei Dievas egzistuoja, tuomet mes turime atsiskaityti prieš Jį už savo veiksmus. Jei Dievo nėra, mes galime daryti, ką tik norime, nebijodami Jo teismo ir bausmės. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl tiek daug žmonių neigia Dievo egzistavimą ir laikosi įsikibę į evoliucijos teoriją- tai jų alternatyva netikėti Dievu Kūrėju. Bet Dievas egzistuoja, ir visi žino, kad Jis egzistuoja. Tai, kad kai kurie labai agresyviai bando paneigti Dievo egzistavimą, įrodo, kad Jis egzistuoja.
Iš kur mes žinome, kad Dievas egzistuoja? Mes, krikščionys, žinome, kad Dievas egzistuoja, nes mes kalbame su Juo kiekvieną dieną. Mes negirdime Jo kalbant, bet mes jaučiame Jo būvimą, Jo vedimą, mes žinome Jo meilę ir trokštame Jo malonės. Yra dalykų, įvykusių mūsų gyvenimuose, kuriuos galima paaiškinti tik Dievo egzistavimu. Dievas stebuklingai mus išgelbėjo ir pakeitė mūsų gyvenimus. Mes neturime kito pasirinkimo kaip tik pripažinti Jo egzitavimą ir garbinti Jį už tai. Nei vienas iš šių argumentų neįtikins to, kuris atsisako tikėti tuo, kas yra akivaizdu. Galiausiai Dievo egzistavimą reikia priimti tikėjimų (Hebrajams 11:6). Tikėjimas Dievu nėra aklas šuolis į tamsą; tai saugus žingsnis į gerai apšviestą kambarį, kuriame yra dauguma žmonių.
English
Ar Dievas egzistuoja? Ar yra įrodymų, kad Dievas egzistuoja?
