Klausimas
Jeigu aš esu išgelbėtas, ir visos mano nuodėmės yra atleistos, kodėl man toliau nenuodėmiauti?
Atsakymas
Apaštalas Paulius Romiečiams 6:1-2 atsakė į panašų klausimą: „Ką gi sakysime?Gal mums pasilikti nuodėmėje, kad gausėtų malonė? Jokiu būdu! Mirę nuodėmei, kaipgi gyvensime joje?“ Idėja, kad žmogus gali „pasitikėti Jėzumi Kristumi“ dėl savo išgelbėjimo, o po to gyventi tokį patį gyvenimą kaip seniau, yra visiškai priešinga Biblijos mokymui. Tikintieji Kristumi yra nauji kūriniai (2 Korintiečiams 5:17). Šventoji Dvasia keičia mus, kad mes nebeneštume kūno vaisių (Galatams 5:19-21), bet neštume Dvasios vaisius (Galatams 5:22-23). Krikščioniškas gyvenimas yra kitoks gyvenimas, nes krikščionis yra pakeistas.
Nuo kitų religijų krikščionybė skiriasi tuo, kad ji yra paremta tuo, ką Dievas padarė dėl mūsų per Jėzų Kristų- dievišku nuopelnu. Visos kitos religijos yra paremtos tuo, ką mes galime padaryti, kad laimėtume Dievo palankumą ir atleidimą- žmogišku nuopelnu. Visos kitos religijos moko, kad mes turime daryti tam tikrus dalykus ir nedaryti kitų dalykų, kad užsitarnautume Dievo meilę ir gailestingumą. Krikščionybė, tikėjimas Kristumi, moko, kad mes darome tam tikrus dalykus ir nedarome kitų dalykų dėl to, ką Kristus padarė dėl mūsų.
Kaip žmogus, kuris buvo išgelbėtas nuo nuodėmės bausmės ir amžinybės pragare, gali sugrįžti prie seno gyvenimo kelio, kuris jį vedė į pragarą? Kaip žmogus, kuris buvo apvalytas nuo nuodėmės teršalų, gali trokšti vėl sugrįžti prie sugedimo sąvartyno? Kaip žmogus, kuris žino, ką Jėzus dėl mūsų padarė, gali gyventi taip lyg Jis nebūtų svarbus? Kaip žmogus, kuris supranta, kiek daug Kristus iškentė už jo nuodėmes, gali toliau nuodėmiauti lyg tie kentėjimai būtų bereikšmiai?
Romiečiams 6:11-15 parašyta: „Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, o gyvais Dievui Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje. Todėl neleiskite nuodėmei viešpatauti jūsų mirtingame kūne, kad nepasiduotumėte jo geiduliams. Neduokite nuodėmei savo kūno narių kaip neteisumo ginklų, bet paveskite save Dievui, kaip iš numirusiųjų atgijusius, ir savo narius Jam- kaip teisumo ginklus. Nuodėmė neturi jums viešpatauti: jūs ne įstatymo, bet malonės valdžioje. Tai ką? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje? Jokiu būdu!”
Iš naujo atgimęs krikščionis neturi pasirinkimo toliau gyventi nuodėmingą gyvenimą. Kadangi atgimimo metu mes gavome naują prigimtį, mes trokštame daugiau nebenusidėti. Taip, mes ir toliau darome nuodėmes, bet vietoje to, kad jose voliotumemės kaip seniau, mes nekenčiame nuodėmės ir trokštame būti iš jos išlaisvinti. Idėja, kad mes galime „pasinaudoti“ Kristaus auka už mus ir toliau gyventi nuodėmingus gyvenimus, yra nesuvokiama. Jeigu žmogus tiki, kad jis yra krikščionis, bet trokšta toliau gyventi seną, nuodėmingą gyvenimą, jam reikia susimąstyti, ar jis tikrai yra išgelbėtas. „Patikrinkite patys save, ar esate tikėjime. Ištirkite save! Ar nepažįstate savęs ir nežinote, kad jumyse yra Jėzus Kristus, jeigu tik nesate atmestini?“ (2 Korintiečiams 13:5).
English
Jeigu aš esu išgelbėtas, ir visos mano nuodėmės yra atleistos, kodėl man toliau nenuodėmiauti?
