Klausimas
Ką Biblija moko apie bažnyčios valdymą?
Atsakymas
Viešpats labai aiškiai pasakė savo Žodyje, kaip Jis nori, kad Jo bažnyčia butų tvarkoma žemėje. Pirma, Kristus yra bažnyčios galva ir aukščiausias autoritetas (Efeziečiams 1:22; 4:15; Kolosiečiams 1:18). Antra, vietinė bažnyčia turi būti autonominė (savarankiška), laisva nuo visų kitų išorinių autoritetų ar kontrolės, turinti teisę save valdyti, ir neturinti trukdžių iš jokių asmenų ar organizacijų hierarchijų (Tito 1:5). Trečia, bažnyčia turi būti valdoma dvasinių vadovų, kurie užima dvi pagrindines pareigas,- vyresniųjų ir diakonų.
„Vyresnieji“ buvo vadovai Izraelyje nuo Mozės laikų. Mes matome juos darant politinius sprendimus (2 Samuelio 5:3; 2 Samuelio 17:4,15), vėliau istorijoje patariant karaliui (1 Karalių 20:7) ir atstovaujant žmones dvasiniuose dalykuose (Išėjimo 7:17; 24:1,9: Skaičių 11:16, 24-25). Ansktyvieji graikų Senojo Testamento vertimai, Septuaginta, naudojo graikų žodį presbuteros, apibūdinant „vyresniuosius“. Tai yra tas pats graikų žodis, naudojamas Naujajame Testamente ir išverstas kaip „vyresnysis“.
Naujajame Testamente keletą kartų kalbama apie vyresniuosius, kurie buvo bažnyčios valdžioje (Apaštalų darbų 14:23; 15:2; 20:17; Tito 1:5; Jokūbo 5:14) ir akivaizdžiai kiekviena bažnyčia turėjo daugiau negu vieną vyresnįjį, nes dažniausiai tas žodis naudojamas daugiskaitoje. Vienintelė išimtis, kada šis žodis naudojamas vienaskaitoje, yra, kai dėl kažkokios priežasties kalbama apie kažkurį vieną vyresnyjį (1 Timotiejui 5:1,19). Jeruzalės bažnyčioje vyresnieji kartu su apaštalais buvo bažnyčios valdžioje (Apaštalų darbų 15:2-16:4).
Atrodo, kad vyresniojo pozicija buvo lygi episkopos (“prižiūrėtojo“ ir „vyskupo“ )pozicijai (Apaštalų darbų 11:30; 1 Timotiejui 5:17). Terminas “vyresnysis” gali reikšti pareigų kilnumą, o terminas “vyskupas” apibūdina autoritetą ir pareigas (1 Petro 2:25; 5:1-4). Filipiečiams 1:1 Paulius sveikina vyskupus ir diakonus, bet nemini vyresniųjų, tikriausiai dėl to, kad vyresnieji yra tas pats kas vyskupai. Taip pat 1 Timotiejui 3:2,8 pateikia vyskupų ir diakonų apibūdinimus, bet ne vyresniųjų. Tito 1:5-7 rodos taip pat apjungia abu terminus.
Diakono pareigos, nuo žodžio diakonos, reiškiančio „per purvą“, buvo bažnyčios valdžios tarno pareigos. Diakonai skiriasi nuo vyresniųjų nors jų reikalavimai yra daugelių atžvilgiu panašūs į vyresniųjų (1 Timotiejui 3:8-13). Diakonai padeda bažnyčioje visur, kur reikia, kaip ir aprašyta Apaštalų darbų 6 skyriuje.
Terminas poimen, verčiamas kaip “pastorius” arba “ganytojas”, kalbant apie žmonių vadovą bažnyčioje, yra panaudotas tik vieną kartą Naujajame Testamente, Efeziečiams 4:11: “Ir Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais.“ Dauguma laikosi požiūrio, kad „pastorius“ ir „mokytojas“ kalba apie tas pačias pareigas, pastoriaus-mokytojo. Tikriausiai pastorius-mokytojas buvo dvasinis ganytojas tam tikros vietinės bažnyčios.
Iš anksčiau pateiktų ištraukų, atrodo, kad visuomet buvo daugiau negu vienas vyresnysis, bet tai nereiškia, kad Dievas neapdovanoja tam tikrų vyresniųjų mokymo dovana, o kitų administravimo, maldos dovanomis ir t.t. (Romiečiams 12:3-8; Efeziečiams 4:11). Tai taip pat nepaneigia fakto, kad Dievas pašaukia juos į tarnystę, kurioje jie naudoja tas dovanas (Apaštalų darbų 13:1). Taigi vienas vyresnysis gali būti kaip „pastorius“, kitas daugiausia lankys narius, nes jis turi gailestingumo dovaną, o dar kitas „valdys“ ta prasme, kad jis rūpinsis visomis organizacinėmis detalėmis. Visos bažnyčios, kurios turi pastorių ir diakonų tarybą, atlieka keleto vyresniųjų funkcijas, nes jie dalinasi tarnystės našta ir dirba kartu priimant sprendimus. Šventajame Rašte matome, kad susirinkimas taip pat prisideda prie sprendimo priėmimo. Taigi „diktatorius“ vadovas, kuris priima sprendimus (kaip jis bebūtų vadinamas- vyresnysis, vyskupas ar pastorius) nėra paremtas Biblija (Apaštalų darbų 1:23,16; 6:3,5; 15:22,30; 2 Korintiečiams 8:19). Taip pat Biblija neparemta yra bažnyčios valdžia, kurioje susirinkimas priima visus sprendimus be vyresniųjų ar bažnyčios vadovų prisidėjimo.
Apibendrinant, Biblija moko, kad bažnyčios valdžia turėtų susidaryti iš daugiau negu vieno vyresniojo (vyskupų/prižiūrėtojų) kartu su diakonais, kurie tarnauja bažnyčioje. Tačiau vieno vyresniojo tarnavimas „pastoriaus“ pozicijoje tam neprieštarauja. Dievas kai kuriuos pašaukia būti „pastoriais/mokytojais“ (taip kaip Jis pašaukia kai kuriuos būti misionieriais Apaštalų darbų 13) ir duoda juos kaip dovaną bažnyčiai (Efeziečiams 4:11). Taigi bažnyčia gali turėti daug vyresniųjų, bet ne visi vyresnieji bus pašaukti tarnauti pastoriaus pozicijoje. Bet būdamas vienas iš vyresniųjų, pastorius arba „mokantis vyresnysis“, neturi daugiau autoriteto priimant sprendimus negu bet kuris kitas vyresnysis.
English
Ką Biblija moko apie bažnyčios valdymą?
