Klausimas
Ką Biblija moko apie eutanaziją/savižudybę su pagalba?
Atsakymas
Eutanazija, kartais vadinama „gailestingumo žmogžudyste“, gali būti sudėtinga problema. Iš vienos pusės, mes nenorime paimti žmogaus gyvybės į savo rankas ir užbaigti jo gyvenimą anksčiau. Tačiau iš kitos pusės, mes nenorime prailginti mirties proceso daugiau negu reikia- t.y. mes norime išsaugoti gyvybę, bet ne prailginti mirtį. Kada mes paprasčiausiai turime leisti žmogui mirti ir nebebandyti prailginti jo ar jos gyvenimo?
Panaši problema yra savižudybė su pagalba. Iš esmės žmogus, kuris ieško pagalbos nusižudant, nori eutanizuoti save su kito žmogaus pagalba, kad užsitikrintų greitą ir beskausmę mirtį. Žmogus, kuris padeda kitam nusižudyti, palengvina mirtį, viską paruošdamas ir pasirūpindamas reikiama įranga. Tačiau žmogus, kuris nori mirti, yra proceso iniciatorius. Tas, kuris padeda, „nusiplauna rankas“, kad nebūtų apkaltintas žmogžudyste. Savižudybės su pagalba šalininkai bando pagražinti procesą, vadindami jį „oria mirtimi“. Bet „ori mirtis“ vis tiek yra mirtis, „savižudybė su pagalba“ vis tiek yra savižudybė, ir savižudybė yra neteisinga.
Mes gyvename kultūroje, kuri kartais vadinama „mirties kultūra“. Dešimtmečius žmonės praktikuoja abortą. Dabar yra tokių, kurie rimtai siūlo kūdikių žudymą. Ir eutanazija reklamuojama, kaip puikus būdas išpręsti įvairias socialines ir finansines problemas. Dėmesio sutelkimas ties mirtimi kaip atsakymu į pasaulio problemas yra visiška priešingybė bibliniam modeliui. Mirtis yra priešas (1 Korintiečiams 15:26). Gyvenimas yra šventa dovana iš Dievo (Pradžios 2:7). Kai Izraelis galėjo pasirinkti tarp gyvenimo ir mirties, Dievas jiems sakė pasirinkti gyvenimą (Pakartoto Įstatymo 30:19). Eutanazija atstumia dovaną ir priima prakeikimą.
Pati svarbiausia tiesa, kad Dievas yra suverenus, verčia mus daryti išvadą, kad eutanazija ir savižudybė su pagalba yra neteisingi veiksmai. Mes žinome, kad mums, mirtingiesiems, mirtis yra neišvengiama (Psalmių 89:48; Hebrajams 9:27). Tačiau Dievas vienintelis suvereniai nusprendžia, kada ir kaip žmogus numirs. Jobas sakė Jobo 30:23: „Aš žinau, kad nuvesi mane į mirtį, į namus, skirtus visiems gyviesiems.“ Ekleziasto 8:8 parašyta: „Nė vienas žmogus neturi galios sulaikyti dvasią nei pakeisti mirties laiko.“ Dievas turi paskutinį žodį apie mirtį (žr. 1 Korintiečiams 15:26,54-56; Hebrajams 2:9,14-15; Apreiškimo 21:4). Eutanazija ir savižudybė su pagalba yra žmogaus bandymas pasiglemžti Dievo autoritetą.
Mirtis yra natūralus reiškinys. Kartais Dievas leidžia žmogui ilgai kankintis prieš mirštant, o kartais žmogaus kentėjimas sutrumpinamas. Niekam nepatinka kentėti, tačiau tai nesuteikia teisės nuspręsti, kad žmogus turėtų mirti. Dažnai mes suprantame Dievo tikslus per kentėjimus. „Gerą dieną džiaukis, o nelaimės dieną susimąstyk: Dievas padarė vieną ir kitą, kad žmogus nežinotų, kas jo laukia“ (Ekleziasto 7:14). Romiečiams 5:3 moko, jog sielvartas ugdo ištvermę. Dievui rūpi tie, kurie šaukiasi mirties ir nori užbaigti savo kentėjimus. Dievas duoda tikslą gyvenime iki pat pabaigos. Tik Dievas žino, kas yra geriausia, ir Jo laikas, net mirties laikas, yra tobulas.
Mes niekada neturėtume bandyti užbaigti gyvenimą per anksti, bet mes taip pat neturėtume imtis ekstremalių priemonių, kad išsaugotume gyvybę. Pagreitinti mirtį yra neteisinga. Sąmoningai neduoti tinkamo gydymo taip pat gali būti neteisinga. Bet leisti savo mirtimi mirti mirtinai sergančiam ligoniui nebūtinai yra neteisinga. Kiekvienas susidūręs su šia problema turėtų prašyti Dievo išminties (Jokūbo 1:4). Mes taip pat turėtume nepamiršti buvusio chirurgo generolo C. Everett Koop žodžių, kuriais jis perspėjo, kad medicina „negali būti mūsų gydytoja ir mūsų žudikė“ (iš KOOP, „The Memoirs of America‘s Family Doctor“ C. Everett Koop M.D., Random House, 1991).
English
Ką Biblija moko apie eutanaziją/savižudybę su pagalba?
