Klausimas
Kodėl Dievas leidžia blogiems dalykams atsitikti geriems žmonėms?
Atsakymas
Tai vienas iš sudėtingiausių klausimų visoje teologijoje. Dievas yra amžinas, beribis, visa žinantis, visur esantis ir visagalis. Kodėl žmogus (ne amžinas, ribotas, ne visa žinantis, ne visur esantis ir ne visagalis) tikisi, jog jis supras Dievą? Jobo knygoje sprendžiama ši problema. Dievas leido šetonui daryti, ką tik jis nori su Jobu, bet neleido liesti jo gyvybės. Kokia buvo Jobo reakcija? „Jei jis mane ir nužudys, aš Juo pasitikėsiu“ (Jobo 13:15). “Viešpats davė, Viešpats ir atėmė; tebūna palaimintas Viešpaties vardas” (Jobo 1:21). Jobas nesuprato, kodėl Dievas leido tiems dalykams įvykti, bet Jis žinojo, kad Dievas yra geras, ir toliau Juo pasitikėjo. Tai turėtų būti mūsų visų reakcija.
Kodėl blogi dalykai atsitinka geriems žmonėms? Biblinis atsakymas į šį klausimą- nėra „gerų“ žmonių. Biblijoje labai aiškiai mokoma, jog mes visi esame sugadinti ir suteršti nuodėme (Ekleziasto 7:20; Romiečiams 6:23; 1 Jono 1:8). Neįmanoma aiškiau pasakyti, jog „geri“ žmonės neegzistuoja, negu tai parašyta Romiečiams 3:10-18: “Nėra teisaus, nėra nei vieno. Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų. Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra ne vieno! Jų gerklė- atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose. Jų burna pilna keiksmų ir kartumo, jų kojos eiklios kraujo pralieti, jų keliuose griuvimas ir vargas. Jie nepažino taikos kelio, ir prieš jų akis nestovi Dievo baimė“. Kiekvienas žmogus šioje žemėje yra vertas pragaro . Kiekviena sekundė, kurią mes praleidžiame gyvi, yra Dievo malonė ir gailestingumas mums. Net pati baisiausia patirtis šioje žemėje yra kupina gailestingumo, kai palyginame ja su tuo, ko me esame verti- amžinybe pragare, ugnies ežere.
Geresnis klausimas būtų „Kodėl Dievas leidžia geriems dalykams atsitikti blogiems žmonėms?“ Romiečiams 5:8 rašoma: „O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai“. Nepaisant blogos, nedoros ir nuodėmingos žmonių prigimties, Dievas vis tiek mus myli. Jis taip mums pamilo, jog mirė už mus, prisiimdamas bausmę, kurios mes esame verti (Romiečiams 6:23). Jeigu mes priimsime Jėzų Kristų kaip Gelbėtoją (Jono 3:16; Romiečiams 10:9), mūsų nuodėmės bus atleistos, ir mes įgysime amžinų namų danguje pažadą (Romiečiams 8:1). Mes esame verti pragaro. Bet jei tikėsime Kristumi, mes gausime amžiną gyvenimą danguje.
Taip, kartais blogi dalykai atsitinka žmonėms, kurie, atrodo, nėra jų verti. Tačiau Dievas tai leidžia dėl Savo priežasčių, neatsižvelgiant į tai, ar mes suprantame jas, ar ne. Visų svarbiausia, mums reikia prisiminti, kad Dievas yra geras, teisingas, mylintis ir gailestingas. Mums dažnai atsitinka dalykai, kurių mes negalime suprasti. Tačiau vietoje to, kad abejotume Dievu, mes turėtume Juo pasitikėti. „Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu. Visuose keliuose pripažink Jį, tai Jis nukreips tavo takus“ (Patarlių 3:5-6).
English
Kodėl Dievas leidžia blogiems dalykams atsitikti geriems žmonėms?
