Klausimas
Ką Biblija moko apie dvasinę kovą?
Atsakymas
Kalbant apie dvasinę kovą, dažniausiai susiduriame su dviem problemomis- per daug sureikšminame šią temą arba neskiriame jai pakankamai dėmesio. Yra žmonių, kurie kiekvieną nuodėmę, konfliktą ar problemą priskiria demonams, kurie turi būti išvaryti. Kiti visiškai ignoruoja, jog dvasinis pasaulis egzistuoja, ir kad Biblijoje parašyta, jog mes kovojame prieš dvasines jėgas. Kalbant apie dvasines kovas, mums reikia rasti biblinį balansą. Kartais Jėzus išvarydavo demonus iš žmonių ir kartais Jis išgydydavo žmones neminėdamas demonų. Apaštalas Paulius mokina krikščionis kovoti su nuodėme, esančia juose (Romiečiams 6), ir kovoti su piktuoju (Efeziečiams 6:10-18).
Efeziečiams 6:10-12 rašoma: „Pagaliau, mano broliai, būkite stiprūs Viešpatyje ir Jo galybės jėga. Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas. Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.“ Ši ištrauka mums mokina kelis svarbius dalykus: mes galime būti stiprūs tik Viešpaties jėga, mus saugo Dievo ginkluotė ir mūsų mūšis yra prieš šio amžiaus dvasines blogio jėgas.
Geras pavyzdys, ką reiškia būti stipriam Viešpatyje, yra arkangelas Mykolas, minimas Judo 9 eilutėje. Mykolas, tikriausiai pats stipriausias Dievo angelas, nesudraudė šėtono savo jėga, bet tarė: „Tesudraudžia tave Viešpats!” Apreiškimo 12:7-8 rašoma, kad paskutiniaisiais laikais Mykolas nugalės šėtoną. Bet, kai jis susidūrė su šėtonų, jis sudraudė šėtoną Dievo jėga, o ne savo. Tik dėl mūsų santykių su Jėzumi Kristumi, mes turime autoritetą ir jėgą, aukštensę už šėtoną ir jo demonus. Tik Dievo jėga mūsų pasipriešinimas šėtonui yra veiksmingas.
Efeziečiams 6:13-18 išvardija dvasinę Dievo ginkluotę, kurią Jis mums duoda. Mums reikia tvirtai stovėti susijuosus tiesa, apsivilkus teisumo šarvais, apsiavus pasiruošimu skelbti taikos Evangeliją, pasiėmus tikėjimo skydą, išgelbėjimo šarvą bei Dvasios kalaviją ir nuolatos melstis. Ką šie dalykai dvasinėje ginkluotėje reprezentuoja dvasinėje kovoje? Mums reikia kalbėti tiesą prieš šėtono melus. Mums reikia ilsėtis žinojime, jog mes esame teisūs dėl Jėzaus aukos už mus. Mums reikia skelbti Evangeliją neatsižvelgiant į tai, kiek pasipriešinimo mes sulaukiame. Mūsų didžiausia gynyba yra užtikrinimas, kad mums priklauso išgelbėjimas, kurio jokios dvasinės jėgos negali atimti. Mūsų puolimo ginklas yra Dievo Žodis, o ne mūsų nuomonė ar jausmai. Mes turime sekti Jėzaus pavyzdžiu ir suprasti, kad kai kurios dvasinės pergalės pasiekiamos tik per maldą.
Jėzus yra mūsų dvasinės kovos pavyzdys. Pažvelkime į Jėzaus gyvenimą, ir kaip Jis atrėmė šėtono atakas, kai buvo jo gundomas dykumoje (Mato 4:1-11). Jėzaus atsakymai į kiekvieną pagundymą prasidėjo tais pačiais žodžiais: „Parašyta...“ Jėzus žinojo, jog gyvojo Dievo Žodis yra pats galingiausias ginklas prieš šėtono atakas ir pagundas. Jeigu Jėzus naudojo Dievo Žodį kovojant su šėtonu, nejaugi mes drįsime naudoti kažką kitą?
Geriausias pavyzdys, kaip mes neturėtume elgtis su dvasinėmis blogio jėgomis, yra septyni Skėvo sūnūs. „Panašiai ir kai kurie keliaujantys žydų egzortistai mėgino turėjusiems piktųjų dvasių prišaukti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardą, sakydami: ‚Mes jus saikdiname Jėzaus vardu, kurį skelbia Paulius‘. Taip darė vieno žydų vyresniojo kunigo Skėvo septyni sūnūs. Bet piktoji dvasia jiems atsakė: ‚Pažįstų Jėzų ir žinau Paulių. O kas jūs esate?‘ Ir žmogus, turįs piktąją dvasią, užpuolė juos ir nugalėjo su tokia jėga, kad jie nuogi ir sužaloti išbėgo iš namų“ (Apaštalų darbų 19:13-16). Septyni Skėvo sūnūs naudojo Jėzaus vardą, bet to neužteko. Šie septyni Skėvo sūnūs neturėjo asmeninių santykių su Jėzumi, taigi jų žodžiuose nebuvo jokios jėgos. Septyni Skėvos sūnūs rėmėsi metodika. Jie nesirėmė Jėzumi kaip savo Viešpačiu ir Gelbėtoju, ir jie nenaudojo Dievo Žodžio dvasinėje kovoje. To pasekoje jie buvo pažeminti ir primušti. Taigi pasimokykime iš jų pavyzdžio ir kovokime dvasines kovas taip, kaip Biblija mus moko.
Kas nulemia sėkmę dvasinėje kovoje?
1) Mes turime pasikliauti Dievo, o ne savo jėga.
2) Mums reikia sudrausminti šėtoną Jėzaus, o ne savo vardu.
3) Mes turime save saugoti pilnai apsiginkluodami Dievo ginkluote.
4) Mes turime kovoti su Dvasios kalaviju- Dievo Žodžiu.
5) Mums reikia prisiminti, kad nors mes ir esame dvasinėje kovoje prieš šėtoną ir jo demonus, ne kiekviena nuodėmė ar problema yra iš demono, kuris turi būti sudrausmintas.
English
Ką Biblija moko apie dvasinę kovą?
