Klausimas
Kodėl yra tiek daug evangelikų krikščionių vadovų, kurie patenka į skandalus?
Atsakymas
Visų pirma, svarbu pabrėžti, kad „tiek daug“ nėra tikslus apibūdinimas. Gali atrodyti, kad daug evangelikų krikščionių vadovų patenka į skandalus, bet taip yra dėl didelio dėmesio, kurį tokie skandalai gauna. Tūkstančiai evangelikų krikščionių vadovų, pastorių, profesorių, misionierių, rašytojų ir evangelistų niekada nebuvo patekę į jokį skandalą. Dauguma evangelikų krikščionių vadovų yra vyrai ir moterys, kurie myli Dievą, yra ištikimi savo sutuoktiniams ir šeimai, ir viską daro labai nuoširdžiai bei sąžiningai. Kelių vadovų nuopoliai neturėtų būti naudojami atakuojant visų vadovų pobūdį.
Tai turint omenyje, vis tiek egzistuoja problema, kad kartais tie, kurie save vadina evangeliniais krikščionimis, patenka į skandalus. Žymūs krikščionių vadovai buvo viešai kaltinami neištikimybę ar prostitučių naudojimusi. Kai kurie evangelikų krikščionys buvo sugauti siukčiaujant mokant mokesčius ar tvarkant kitus finansinius reikalus. Kodėl tai atsitinka? Yra bent trys pagrindiniai paaiškinimai: 1) Kai kurie iš tų, kurie skelbiasi esą evangelikai krikščionys, yra apsimetėliai netikintieji. 2) Kai kurie evangelikai krikščionys dėl savo pozicijos tampa išdidūs. 3) Šėtonas ir jo demonai agresyviau atakuoja ir gundo krikščionių vadovus, nes jie žino, kad skandalas apie vadovą gali turėti baisių rezultatų tiek krikščionims, tiek nekrikščionims.
1) Kai kurie “evangelikai krikščionys“, kurie patenka į skandalus, yra šarlatanai ir netikri pranašai. Jėzus perspėjo: „Saugokitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai <...> Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių“ (Mato 7:15-20). Netikri pranašai apsimeta dievotais vyrais ir moterimis ir atrodo kaip geri evangelikų vadovai. Tačiau laikui bėgant jų vaisiai (skandalai) parodo, kad jie nėra, kas skelbiasi esą. Taip elgdamiesi jie seka Šėtono pavyzdžiu: „Ir nenuostabu. Juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu. Tad nieko ypatingo, jei jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus pagal jų darbus“ (2 Korintiečiams 11:14-15).
2) Biblijoje aiškiai parašyta, kad „išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė- prieš žlugimą“ (Patarlių 16:18). Jokūbo 4:6 primena mums, kad “Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę”. Biblija pastoviai perspėja nebūti išdidiems. Daug krikščionių vadovų tarnystę pradeda nusižeminę ir pasitikintys Dievu, bet, kai jų tarnystė išauga ir klesti, jie yra gundomi šlovę priskirti sau. Kai kurie evangelikų krikščionių vadovai veidmainiškai kalba ir apsimeta tarnaujantys Dievui, bet iš tikrųjų savo jėgomis ir išmintimi bando pasistatyti tarnystę. Toks išdidumas veda į nuopuolį. Dievas per pranašą Ozėją, perspėjo: “Kai jie prasigyveno ir pasisotino, jų širdis išpuiko, jie pamiršo mane” (Ozėjo 13:6).
3) Šėtonas žino, kad sukeldamas skandalą apie evangelikų krikščionių vadovą, jis tuo daug pasieks. Kaip Dovydo neištikimybė su Batšeba ir suplanuota Ūrijo žmogžudystė padarė daug žalos Dovydo šeimai ir visai Izraelio tautai, taip daug bažnyčių ir tarnysčių buvo sugadintų ir sužlugdytų po jų vadovo nuopuolio. Nekrikščionys naudoja „krikščionių“ vadovų nuopuolius kaip priežastį atmesti kriškčionybę. Šėtonas ir jo demonai tai žino ir dėl to jie siunčia daugiau tiesioginių atakų tiems, kurie yra vadovaujančiose pozicijose. Biblija mus perspėja: „Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti“ (1 Petro 5:8).
Kaip mums reikia reaguoti, kai evangelikų krikščionių vadovai yra kažkuo kaltinami ar patenka į skandalus? 1) Neklausykite ir nepriimkite neparemtų ir nepagrįstų kaltinimų (Patarlių 18:8,17; 1 Timotiejui 5:19). 2) Naudodamiesi Biblijos nurodymais sudrausminkite tuos, kurie nusideda (Mato 18:15-17; 1 Timotiejui 5:20). Jeigu nuodėmė yra įrodyta ir baisi, vadovas turėtų būti visam laikui pašalintas iš tarnystės (1 Timotiejui 3:1-13). 3) Atleiskite tiems, kurie nusideda (Efeziečiams 4:32; Kolosiečiams 3:13) ir, kai matosi atgaila, priimkite atgal į draugiją (Galatams 6:1; 1 Petro 4:8), bet ne į vadovo poziciją. 4) Pastoviai melskitės už mūsų vadovus. Žinodami problemas, su kuriomis jie susiduria, pagundymus, kuriuos jiems tenka iškęsti, ir stresą, su kuriuo jie gyvena, mes turėtume melstis už savo vadovus, prašydami Dievo juos sustiprinti, apsaugoti ir padrąsinti. 5) Visų svarbiausia, evangelikų krikščionių vadovų nuopolius laikykite priminimu, kad mūsų tikėjimas turi būti tik Dievu, ir tik Juo. Dievas niekada nenuvilia, niekada nenusideda ir niekada nemeluoja. „Šventas, šventas, šventas, kareivijų Viešpats; visa žemė pilna Jo šlovės“ (Izaijo 6:3).
English
Kodėl yra tiek daug evangelikų krikščionių vadovų, kurie patenka į skandalus?
