Klausimas
Kodėl mums reikia išpažinti nuodėmes, jeigu jos jau yra mums atleistos (1 Jono 1:9)?
Atsakymas
Apaštalas Paulius rašė: „Jo malonės šlovės gyriui, kuria padarė mus priimtinus Mylimajame. Jame turime atpirkimą per Jo kraują ir nuodėmių atleidimą pagal turtus Jo malonės, kurią Jis dosniai suteikė mums su visa išmintimi ir supratimu“ (Efeziečiams 1:6-8). Šioje eilutėje atleidimas reiškia išgelbėjimą, kurio metu Dievas pasiėmė mūsų nuodėmes ir „Kaip toli nuo rytų yra vakarai“ (Psalmių 103:12) taip Jis atitolino jas nuo mūsų. Tai yra teisinis atleidimas, kurį Dievas mums duoda, kai mes priimame Jėzų Kristų kaip Gelbėtoją. Visos mūsų praeities, dabarties ir ateities nuodėmės yra teisiškai atleistos, ir tai reiškia, kad mums nereikės kentėti amžinos bausmės už mūsų nuodėmes. Tačiau čia žemėje mes vis tiek dažnai kenčiame dėl nuodėmės pasėkmių, kas sugrąžina mus prie mūsų klausimo.
Efeziečiams 1:6-8 ir 1 Jono 1:9 skiriasi tuo, kad Jonas savo laiške kalba apie vadinamą „santykinį“ arba „šeimyninį“ atleidimą- panašų į tėvo ir sūnaus. Pavyzdžiui, jeigu sūnus nusikalsta prieš tėvą- nesilaiko tėvo taisyklių arba jį nuvilia-, tokiu savo elgesiu sūnus trukdo savo ir tėvo santykiams. Jis išlieka tėvo sūnus, bet jų santykiai kenčia. Jie negalės bendrauti iki tol, kol sūnus nepripažins, kad jis neteisingai pasielgė. Taip pat yra ir mūsų santykiuose su Dievu. Mūsų bendravimas yra nutraukiamas iki tol, kol mes išpažįstame savo nuodėmę. Kai mes išpažįstame savo nuodėmę Dievui, mūsų bendravimas yra atstatomas. Tai yra santykinis atleidimas.
„Pozicinis“ atleidimas (arba teisinis atleidimas) yra atleidimas, kurį gauna kiekvienas tikintysis Kristumi. Būdami Kristaus kūno narių pozicijoje, mes gauname visų nuodėmių, kurias jau padarėme ir dar padarysime, atleidimą. Kristus ant kryžiaus sumokėjo pilną kainą ir patenkino Dievo rūstybę, kurią sukėlė nuodėmė; Kristaus aukos užteko ir nereikia jokios kitos aukos ar mokėjimo. Kai Jėzus sakė: „Atlikta“, Jis tai ir turėjo omenyje. Būtent ten ir tada mes įgijome pozicinį atleidimą.
English
Kodėl mums reikia išpažinti nuodėmes, jeigu jos jau yra mums atleistos (1 Jono 1:9)?