Klausimas
Ar kreacionizmas yra moksliškas?
Atsakymas
Šiuo metu yra daug diskusijų apie kreacionizmo pagrįstumą. Kreacionizmas- tai „tikėjimas, kad visata ir gyvi organizmai atsirado dėl konkrečių dieviško sukūrimo veiksmų, kaip aprašyta Biblijoje, o ne per natūralų procesą- evoliuciją.“ Sukūrimo mokslas yra dažnai atmetamas pasaulietiškų mokslininkų ir apkaltinamas moksliškų įrodymų trūkumų. Tačiau kreacionizmas atitinka bet kokio kito dalyko mokslinį požiūrį. Kreacionizmas pareiškia teiginius apie tikrus pasaulio įvykius, vietoves ir dalykus. Jis nėra vien tik tai apie subjetyvias idėjas ar abstrakčias sąvokas. Yra nusistovėję moksliniai faktai, kurie sutampa su kreacionizmu, ir tai, kaip tie faktai yra susiję tarpusavyje, veda į kreacionizmo interpretaciją. Taip kaip kitos plačios mokslinės idėjos yra naudojamos gauti nuoseklę faktų seriją, taip naudojamas ir kreacionizmas.
Kodėl tada kreacionizmas- priešingai nei „natūralizmas“, kuris yra apibūdinamas kaip „filosofinis požiūris, pagal kurį viskas atsiranda iš natūralių savybių ir priežasčių,o antgamtiniai ir dvasiniai paaiškinimai yra atmetami arba laikomi nepriimtinais“- yra moksliškas? Tiesa, atsakymas priklausys nuo to, kaip mes apibūdiname žodį „moksliškas“. Dažnai „mokslas“ ir „natūralizmas“ yra naudojami kaip sinonimai ir taip nepaliekama vietos kreacionizmui. Toks apibūdinimas reikalauja nelogiškos pagarbos natūralizmui. Mokslas yra apibūdinamas kaip „reiškinio stebėjimas, atpažinimas, apibūdinimas, ekspermentinis ištyrimas ir teoriškas paaiškinimas“. Mokslas neturi pats iš savęs būti natūralistinis. Natūralizmui, kaip ir kreacionizmui, reikia eigos prielaidų, kurios nėra sukurtos eksperimentuose. Jos negali būti esktrapoliuotos iš duomenų ar išgautos iš tyrimų rezultatų. Kadangi natūralizmui ir kreacionizmui didelę įtaką daro prielaidos, kurių negalima nei patikrinti, nei ištirti, ir diskusija prasideda prieš pateikiant faktus, būtų teisinga sakyti, kad kreacionizmas yra bent jau tiek pat moksliškas kaip ir natūralizmas.
Kreacionizmas, kaip ir natūralizmas, gali būti „moksliškas“, nes jis sutampa su moksliškais atradimo metodais. Tačiau abi šios sąvokos pačios iš savęs nėra moksliškos, nes į jas abi įeina aspektų, kurie nėra laikomi „moksliškais“ normaliąją to žodžio prasme. Nėra eksperimento, kuris galėtų galutinai paneigti vieną iš šių teorijų. Taip pat šios teorijos nepadeda geriau prognozuoti baigties. Taigi remiantis vien šiais dviem punktais, mes matome, kad nėra logiškos priežasties laikyti vieną iš šitų teorijų labiau moksliška negu kitą.
Viena pagrindinių priežaščių, kurią natūralistai naudoja atmetant kreacionizmą, yra stebuklų sąvoka. Natūralistai paprastai sako, jog stebuklai, tokie kaip ypatingas sukūrimas, yra neįmanomi, nes jie prieštarauja gamtos dėsniams, kurie buvo aiškiai ir istoriškai pastebėti.Toks požiūris yra ironiškas dėl keleto dalykų. Vienas pavyzdys būtų abiogenezė- teorija, kad gyvenimas atsirado iš negyvos medžiagos. Abiogenezė yra vienas iš nuodugniausiai paneigtų mokslo sąvokų. Tačiau pagal tikrą natūralistišką požiūrį gyvybė-save atkartojanti, save išlaikanti, sudėtinga, organiška gyvybė- žemėje atsirado atsitiktinai iš negyvos medžiagos. Visoje žmonijos istorijoje to niekas nėra matęs ar stebėjęs. Naudingi evoliuciniai pasikeitimai, kurių reikia, kad tvėrinys palaipsniui pasikeistų į sudėtingesnį, taip pat niekada nebuvo pastebėti. Taigi kreacionizmo įrodymai apie „stebuklus“ yra geresnį už natūralizmo, nes jie paremti Šventuoju Raštu, kuriame aprašyti stebuklingi atsitikimai. Tam, kad dėl jame esančių stebuklų galėtume kreacionizmą vadinti nemokslišku, mes taip pat turime natūralizmą vadinti nemokslišku.
Yra daugybė faktų naudojamų diskusijoje apie kreacionizmą ir natūralizmą. Faktai yra faktai, tačiau nėra tokio dalyko kaip faktas, kuris absoliučiai reikalauja vienos interpretacijos. Susiskirstymas tarp natūralistų ir kreacionistų pilnai laikosi ant skirtingų interpretacijų. Konkrečiai kalbant apie evoliucijos ir sukūrimo diskusiją, pats Charles Darwin tai pareiškė. Savo knygos „Rūšių atsiradimas“ įžangoje jis rašė: „Aš puikiai žinau, kad vargu, ar yra bent vienas dalykas, aptartas šiame tome, kuriam nebūtų galima priskirti faktų, kurie vestų į visiškai priešingas išvadas negu aš padariau.“ Akivaizdu, jog Darwin tikėjo evoliucija, o ne kreacionizmu, tačiau jis pripažino, kad renkantis, kuo tikėti, svarbiausia yra interpretacija. Vienas mokslininkas žiūrėdamas į faktą, gali jį naudoti paremti natūralizmą, o kitas mokslininkas tą patį faktą gali panaudoti peremti kreacionizmui.
Faktas, kad kreacionizmas yra vienintelė alternatyva natūralistinėms idėjoms, tokioms kaip evoliucija, taip pat padaro jį galiojančiu, ypač dėl to, kad ši dichotomija buvo pripažinta kelių įtakingiausių protų moksle. Daug žinomų ir įtakingų mokslininkų teigia, jog vieninteliai galimi gyvybės paaiškinimai yra evoliucija arba ypatingas sukūrimas. Ne visi mokslininkai sutinka dėl to, kuris iš jų yra teisingas, tačiau beveik visi sutinka, kad atsakymas yra vienas iš tų dviejų.
Yra dar daug kitų priežasčių, kodėl kreacionizmas yra logiškas ir moksliškas požiūris į mokslingumą. Tarp tų priežasčių yra realios tikimybės sąvoka, įrodymų trūkumas paremti makroevoliuciją, patirties įrodymas ir t.t. Nėra jokios logiškos priežasties iš karto priimti natūralistines prelaidas ir kategoriškai atmesti kreacionizmo prielaidas.Tvirtas tikėjimas kreacionizmu netrukdo moksliniams atradimas. Paprasčiausia peržvelk pasiekimus šių vyrų: Newton, Pasteur, Mendel, Pascal, Kelvin, Linnaeus ir Maxwell. Jie visi buvo kreacionistai ir dėl to gerai jautėsi. Kreacionizmas nėra „mokslas“, taip kaip natūralizmas nėra „mokslas“. Tačiau kreacionizmas yra pilnai suderinamas su mokslu.
English
Ar kreacionizmas yra moksliškas?
