Klausimas
Krikščioniška archeologija- kodėl ji svarbi?
Atsakymas
Žodis archeologija susidaro iš dviejų graikų kalbos žodžių- archae, kuris reiškia „senovinis", ir logos, kuris reiškia "žinojimas"; taigi archeologija yra „senovės studijavimas arba žinojimas". Archeologas yra daug daugiau nei kažkas panašus į Indiana Džounsą, bėgiojantį aplink pasaulį ir ieškantį senų artifaktų, kuriuos būtų galima įdėti į muziejų. Archeologija- tai mokslas, studijuojantis senovės kultūras, randant ir dokumentuojant senovinius daiktus ir medžiagas. Krikščioniška archeologija- tai mokslas, studijuojantis senovines kultūras, kurios padarė įtaką krikščionybei ir Judaizmui, bei pačią krikščionišką kultūrą. Krikščionys archeologai ne tik bando atrasti naujus dalykus apie praeitį, bet jie taip pat bando patvirtinti jau žinomus dalykus bei pagerinti mūsų supratimą apie Biblijos žmonių elgseną ir kultūrą.
Biblijos tekstas ir kiti rašytiniai šaltiniai yra pati svarbiausia informacija, kurią turime apie senovėje gyvenusių Biblijos žmonių istoriją. Tačiau tie duomenys palieka daug neatsakytų klausimų. Būtent čia ir yra svarbūs krikščionių archeologai. Jie gali užpildyti biblinio pasakojimo spragas. Senovinių sąvartynų ir apleistų miestų iškasenose randame praeities užuominų. Krikščioniškos archeologijos tikslas yra rastais senovės žmonių artifaktais patvirtinti esmines Senojo ir Naujojo testamentų tiesas.
Iki XIXa. krikščioniška archeologija nebuvo laikoma mokslo šaka. Krikščioniškos archeologijos pamatus padėjo tokie vyrai kaip Johann Jahn, Edward Robinson ir seras Flinders Petrie. XXa. dominuojančia figūra tapo William F. Albright. Albright įtraukė kriškčionišką archeologiją į tuometines diskusijas apie biblinių pasakojimų atsiradimą ir patikimumą. Albright ir jo studentai pateikė daug įrodymų, įrodančių Biblijoje aprašytus įvykius. Tačiau šiandien, rodos, yra tiek pat archeologų bandančių paneigti Bibliją, kiek ir yra bandančių įrodyti jos tikslumą.
Mums nereikia toli eiti, jog rastume naujas atakas prieš krikščionybę iš sekuliaraus pasaulio. Didelė dalis „Discovery" kanalo programų yra to pavyzdys, pvz. „Da Vinčio kodas" („The Da Vinci Code"). Kitos rodomos programos buvo apie Kristaus istoriškumą. James Cameron laida įrodinėjo, kad buvo atrastas Jėzaus kapas ir laidojimo dežė. Pagal tokį "atradimą" buvo padaryta išvada, kad Jėzus neprisikėlė iš numirusių. Tačiau toje laidoje nebuvo paaiškinta, kad ta dėžė buvo atrasta prieš keletą metų, ir kad per tą laiką jau buvo įrodyta, jog tai nėra Kristaus laidojimo dėžė. O tai pavyko įrodyti sunkiai dirbantiems krikščionių archeologams.
Archeologiniai įrodymai yra geriausia fizinė informacija apie senovės laikus ir gyvenimą. Kai kasinėjant senovines vietoves naudojami teisingi moksliniai metodai, iškyla informacija, kuri mums padeda geriau suprasti senovės žmones bei jų kultūrą, ir taip pat įrodymai, patvirtinantys biblinį tekstą. Sistematiškas tokių atradimų surašymas ir pasaulinio masto informacijos pasidalinimas suteikia mums pilniausią informaciją apie žmonių, gyvenusių Biblijos laikais, gyvenimus. Krikščioniška archeologija yra vienas iš įrankių, padedančių mokslininkas geriau apginti biblinį pasakojimą ir Jėzaus Kristaus evangeliją. Dažnai, kai dalinamės savo tikėjimu, netikintys mūsų klausia, iš kur mes žinome, kad Biblija yra tikra/teisinga. Vienas iš atsakymų, kuriuos galime jiems duoti, yra tai, kad dėka krikščionių archeologų darbo daug Biblijos faktų jau yra patvirtinta.
English
Krikščioniška archeologija- kodėl ji svarbi?
