Klausimas
Ar krikščionys turėtų eiti pas daktarus?
Atsakymas
Yra krikščionių, kurie tiki, jog medicininės pagalbos ieškojimu parodomas tikėjimo trūkumas. Tikėjimo Žodžio judėjime kreipimasis į daktarą dažnai yra laikomas tikėjimo trūkumu, kuris netgi užkirs kelią Dievo išgydymui. Krikščioniško Mokslo grupėse kreipimasis į daktarus kartais yra laikomas barjeru, trukdančiu naudoti dvasinę energiją, kurią Dievas mums davė, kad mes save išgydytume. Aiškiai matosi, kad šiems požiūriams trūksta logikos. Jeigu tavo mašina sugenda, ar tu nuveži ją pas mechaniką, ar lauki, kol Dievas padarys stebuklą ir pagydis tavo mašiną? Jeigu vamzdžiai sprogsta tavo namuose, ar tu lauki, kol Dievas užtaisys skylę, ar skambini santechnikui? Faktas, jog Dievas gali ir stebuklingai išgydo, nereiškia, jog mes visada turėtume tikėtis stebuklo vietoje to, kad ieškotume pagalbos pas tuos, kurie yra išsilavinę ir sugebantys mums padėti.
Daktarai yra minimi Biblijoje daugybę kartų. Vienintelė eilutė, kuri išimta iš konteksto, galėtų būti naudojama mokyti, jog mes neturėtume ieškoti daktarų pagalbos, yra 2 Kronikų 16:12. “Trisdešimt devintaisiais karaliavimo metais Asa susirgo sunkia kojų liga. Tačiau jis ir sirgdamas neieškojo Viešpaties,bet kreipėsi į gydytojus“. Problema nėra tame, kad jis kreipėsi į gydytojus, bet faktas, kad jis „neieškojo Viešpaties. Net kai mes kreipiames į daktarą, mūsų viltis turi būti Dieve, o ne daktare.
Daugybė eilučių kalba apie medicininius gydymus tokius kaip pleistro naudojimą (Izaijo 1:6), aliejaus patepimą (Jokūbo 5:14), aliejaus ir vyno naudojimą (Luko 10:34), lapų naudojimą (Ezekielio 47:12), vyno (Timotiejui 5:23), balzamo, ypač “Gileado balzamo” (Jeremijo 8:22). Taip pat Lukas, Apaštalų darbų ir Evangelijos pagal Luką autorius, Pauliaus yra vadinamas mylimuoju gydytoju (Kolosiečiams 4:14).
Morkaus 5:25-30 aprašoma moteris, kuri turėjo problemų su kraujavimu. Nors ji ir ieškojo daktarų pagalbos bei išleido visus pinigus, kuriuos turėjo, joks daktaras negalėjo jos išgydyti. Ateidama pas Jėzų, ji tikėjo, kad užteks paliesti Jo apsiaustą ir ji bus išgydyta. Ji palietė, ir buvo išgydyta. Jėzus, atsakydamas fariziejams, kodėl Jis praleidžia laiką su nusidėjėliais, sakė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams.“ Iš šios eilutės mes galime atsirinkti šiuos principus:
1) Daktarai nėra Dievas, ir mes neturėtume jų laikyti dievais. Jie kartais padės, bet bus atvejų, kai vienintelis dalykas, kurį jie padarys, bus pinigų išnaudojimas.
2) Kreipimasis į daktarus ir „žemiškų“ vaistų naudojimas nėra smerkiami Šventajame Rašte. Priešingai, Biblijoje jie yra vertinami teigiamai.
3) Bet kokioje fizinėje negalioje mes turėtume prašyti Dievo pagalbos ir įsikišimo (Jokūbo 4:2; 5:13). Jis nepažadėjo, kad Jis visada atsakys taip, kaip mes norime (Izaijo 55:8-9), bet mes turime pasitikėti, kad viskas, ką Jis darys, bus daroma iš meilės ir mūsų gerovei (Psalmių 145:8-9).
Taigi, ar tikingieji turėtų eiti pas daktarus? Dievas mus sukūrė išmintingus ir davė sugebėjimą sukurti vaistus bei išmokti pataisyti savo kūnus. Nėra nieko blogo ar neteisingo naudojant tuos sugebėjimus gydant kūną. Mes galime laikyti daktarus Dievo dovana mums ar įrankiu, per kurį Dievas mus išgydo. Tačiau mes visą savo tikėjimą turime sudėti į Dievą, o ne į daktarus ar mediciną. Kaip ir su visais sudėtingas sprendimais mes turėtume prašyti Dievo išminties, nes Jis pažadėjo duoti, kai mes prašome (Jokūbo 1:5).
English
Ar krikščionys turėtų eiti pas daktarus?
