Klausimas
Kokios buvo Pauliaus misionieriškos kelionės?
Atsakymas
Naujajame Testamente aprašytos trys Pauliaus misionieriškos kelionės, kurių metu jis skelbė Kristaus žinią Artimuosiuose Rytuose ir Europoje. Apaštalas Paulius buvo labai išsilavinęs, vadovaujantis žydas vardu Saulius. Gyvendamas Jeruzalėje po Kristaus mirties ir prisikėlimo, jis darė viską, ką galėjo, kad sunaikintų krikščionių bažnyčią. Jis netgi dalyvavo Stepono, pirmo krikščionių kankinio, nužudyme (Apaštalų darbų 7:55-8:4).
Eidamas į Damaską, kur tikėjosi rasti ir įkalinti daugiau krikščionių, Paulius susitiko Viešpatį. Jis atgailavo ir įtikėjo Jėzumi Kristumi. Po šios patirties, jis bandė įtikinti žydus ir krikščionis, jog jo gyvenimas pasikeitė, ir jis atsivertė į Dievą. Daugelis tuo abejojo ir saugojosi jo. Tačiau tikintieji, tokie kaip Barnabas, jį priimė ir jį užtarė. Jie abu tapo bendradarbiais misijose.
Trijų misionieriškų kelionių metu (kiekviena truko kelis metus), Paulius skelbė Jėzaus žinią daugybėje pakrantėse įsikikūrusių miestų ir prekybinio kelio miesteliuose. Štai trumpas šių misionieriškų kelionių aprašymas.
Pirmoji misionieriška kelionė (Apaštalų darbų 13-14): Atsakydami į Dievo šaukimą skelbti Kristų, Paulius ir Barnabas išvyko iš Antiochijos bažnyčios Sirijoje. Iš pradžių jie evangelizavo pamokslaudami miestų sinagogose. Bet kai daugelis žydų atmetė Kristų, misionieriai suprato Dievo pašaukimą liudyti pagonims.
Dėl savo drąsaus Kristaus liudijimo, persekiotojas Saulius tapo Pauliumi, kurį kiti persekiojo. Tie, kurie atmetė jo išgelbėjimo per Jėzų Kristų žinią, bandė sustabdyti Paulių ir jam pakenkti. Viename mieste jį užmėtė akmenimis ir paliko, galvodami, jog jis mirė. Bet Dievas jį išgelbėjo. Nors Paulius patyrė daug išbandymų, buvo sumuštas ir įkalintas, jis ir toliau skelbė Kristų.
Pauliaus tarnystė pagonims sukėlė nesutarimų dėl to, kas gali ir kas negali būti išgelbėti. Tarp savo pirmos ir antros misionieriškos kelionės, Paulius Jeruzalėje dalyvavo konferencijoje, kurioje diskutavo išgelbėjimą. Galutinis sprendimas buvo, jog pagonys galėjo priimti Jėzų ir jiems nereikėjo laikytis žydų tradicijų.
Antroji misionieriška kelionė (Apaštalų darbų 15:36-18:22): Praleidęs šiek tiek laiko Antiochijoje ir prisidėjęs prie bažnyčios statymo ten, Paulius buvo pasiruošęs antrai misionieriškai kelionei. Jis paprašė Barnabo, kad jis prisijungtų, ir kad jie abu aplankytų per pimąją misionierišką kelionę įkurtas bažnyčias. Tačiau nesutarimas tarp jų baigėsi išsiskyrimu. Dievas taip padarė, kad tas nesutarimas išėjo į gera, nes susidarė dvi misionierių komandos. Barnabas su Morkumi išvyko į Kiprą, o Paulius, pasiėmęs Silą, išvyko į Artimuosius Rytus.
Dievas savo numatymu nukreipė Paulių ir Silą į Graikiją, taip atnešdamas evangeliją į Europą. Filipuose misionierių komanda buvo sumušta ir įkalinta. Džiaugdamiesi, kad gali kentėti dėl Kristaus, jie giedojo kalėjime. Staiga Dievas sukėlė žemės drebėjimą, kuris atidarė kalėjimo duris ir išlaisvino Paulių ir Silą iš pančių. Nustebęs kalėjimo prižiūrėtojas įtikėjo Kristų, bet valdžios atstovai maldavo, kad Paulius ir Silas išeitų iš jų miesto.
Atkeliavęs į Atėnus, Paulius smalsiai publikai pamokslavo ant Marso kalvos. Jis skelbė vienintelį tikrą Dievą, kurį jie galėtų pažinti ir garbinti be žmogaus padarytų stabų. Vėlgi, vieni tyčiojosi, o kiti įtikėjo.
Paulius mokė tuos, kurie įtikėjo Kristų, ir pasirūpino, kad jie priklausytų bažnyčiai. Antros misionieriškos kelionės metu, Kristaus pasekėjais tapo įvairūs žmonės: jaunas vyras vardu Timotiejus, verslininkė Lidija ir sutuoktinių pora Akvilas ir Priscilė.
Trečioji misionieriška kelionė (Apaštalų darbų 18:23-20:38): trečios misionieriškos kelionės metu, Paulius užsidegęs pamokslavo Artimuosiuose Rytuose. Dievas patvirtino jo skelbiamą žinią stebuklais. Apaštalų darbų 20:7-12 parašyta, jog Troadėje Paulius pamokslavo labai ilgą pamokslą. Jaunuolis, kuris sedėjo ant lango, užmigo ir iškrito pro langą. Visi galvojo, kad jis mirė, tačiau Paulius jį atgaivino.
Efezo tikintieji, kurie anksčiau priklausė kultui, įtikėję sudegino visas magiškas knygas. O stabų gamintojai buvo nepatenkinti, kad jų prekyba sumažėjo dėl šio vieno tikro Dievo ir Jo Sūnaus. Vienas sidabrakalys, vardu Demetrijas, sukėlė maištą mieste, kurio metu visi garbino Artemidę. Paulių visuomet persekiojo išbandymai. Tačiau persekiojimai ir pasipriešinimas sustiprino tikrus krikščionis ir prisidėjo prie Evangelijos skleidimo.
Trečios misionieriškos kelionės pabaigoje, Paulius žinojo, jog jis greitai bus įkalintas ir tikriausiai nužudytas. Jo paskutinieji žodžiai Efezo bažnyčiai parodo jo atsidavimą Kristui: „Jūs žinote, kaip nuo pirmosios dienos, kurią įžengiau į Aziją, visą laiką pas jus elgiausi, tarnaudamas Viešpačiui su visu nusižeminimu, ašaromis ir išbandymais, kurie ištiko mane dėl žydų pinklių. Kaip nieko nenutylėjau, kas naudinga, bet kalbėjau ir mokiau jus tiek viešumoje, tiek po namus, liudydamas žydams ir graikams apie atgailą prieš Dievą ir tikėjimą mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Ir štai dabar aš, dvasios kalinys, keliauju į Jeruzalę, nežinodamas, kas man ten nutiks, tiktai Šventoji Dvasia kiekviename mieste man liudija, sakydama, kad manęs laukia pančiai ir suspaudimai. Bet tai man nesvarbu, ir aš nebranginu savo gyvybės. Svarbu, kad tik su džiaugsmu baigčiau savo bėgimą ir tarnavimą, kurį gavau iš Viešpaties Jėzaus: liudyti Dievo malonės Evangeliją" (Apaštalų darbų 20:18-24).
Kai kurie Biblijos tyrinėtojai taip pat mato ketvirtąją misionierišką kelionę, ir atrodo, kad ankstyvoji krikščionių istorija tai patvirtina. Tačiau Biblijoje nėra jokių konkrečių įrodymų, kad ketvirtoji kelionė įvyko, nes ji būtų įvykus po Apaštalų darbų knygos pabaigos.
Visų misionieriškų Pauliaus kelionių tikslas buvo toks pats: skelbti Dievo malonę, kuri pasireiškia nuodėmių atleidimu per Kristų. Dievas naudojo Pauliaus tarnystę atnešti Evangeliją pagonims ir įkurti bažnyčią. Naujajame Testamente užrašyti Pauliaus laiškai bažnyčioms vis dar palaiko bažnyčios gyvenimą ir doktriną. Nors jis viską paaukojo, Pauliaus misionieriškos kelionės buvo vertos tos kainos (Filipiečiams 3:7-11).
English
Kokios buvo Pauliaus misionieriškos kelionės?