Klausimas
Moterys pastorės / pamokslininkės? Ką Biblija moko apie moteris tarnystėje?
Atsakymas
Moterų tarnavimas pastorėmis/pamokslininkėmis yra vienas iš karščiausiai diskutuojamų temų šios dienos bažnyčiose. To pasekoje, labai svarbu nežiūrėti į tai kaip į moters priešpastatymą vyrui. Yra moterų, kurios mano, jog moteris negali būti pastore, ir kad Biblija tai apriboja; taip pat yra vyrų, kurie mano, jog moteris gali tarnauti kaip pastorė/pamokslininkė, ir kad nėra jokių apribojimų tokiam tarnavimui. Tai nėra šovinizmo ar diskriminacijos klausimas, – tai yra Biblijos interpretavimo klausimas.
Dievo Žodyje parašyta: „Moteris tesimoko tyliai, su visišku paklusnumu. Neleidžiu, kad moteris mokytų nei kad vadovautų vyrui,- ji tesilaiko tyliai“ (1 Timotiejui 2:11-12). Bažnyčioje Dievas numatė skirtingus vaidmenis vyrui ir moteriai. Tai yra rezultatas to, kaip Dievas sukūrė žmoniją, ir kaip į pasaulį įėjo nuodėmė (1 Timotiejui 2:13-14). Dievas per apaštalą Paulių apriboja moterų tarnavimą, neleisdamas joms mokyti ar turėti dvasinį autoritetą virš vyrų. Šis apribojimas neleidžia moterims tarnauti pastorėmis, nes į šį tarnavimą tikrai įeina pamokslavimas, mokymas ir dvasinis autoritetas virš vyrų.
Egzistuoja daug įvairių nuomonių, kurios prieštarauja tokiam požiūriui į moterų tarnavimą bažnyčioje. Viena iš populiarių nuomonių yra ta, kad Paulius uždraudė moterims mokyti, nes pirmajame amžiuje moterys dažniausiai būdavo neišsilavinusios. Tačiau 1 Timotiejui 2:11-14 išsilavinimas visai neminimas. Jeigu išsilavinimas būtų vienas iš reikalavimų tarnystei, tai dauguma Jėzaus mokinių būtų visiškai netinkami.
Kita populiari nuomonė yra ta, kad Pauliaus žodžiai buvo skirti tik moterims iš Efezo miesto (1 Timotiejui buvo parašytas Timotiejui, kuris buvo Efezo miesto bažnyčios pastorius). Efezas garsėjo savo šventykla Artemidei – graikų ir romėnų deivei. Artemidės garbinime autoritetas priklausė moterims. Tačiau pirmame laiške Timotiejui niekur neužsimenama apie Artemidę, ir Paulius nenaudoja Artemidės garbinimo kaip priežasties šiam apribojimui, užrašytam 1 Timotiejui 2:11-12.
Trečia populiari nuomonė yra ta, kad Paulius rašo apie vyrus ir žmonas (sutuoktinius), o ne bendrai apie vyrus ir moteris. Graikų kalbos žodžiai, pavartoti toje ištraukoje, galėtų reiškti vyrus ir žmonas, tačiau pagrindinė šių žodžių reikšmė yra vyras ir moteris. Tie patys graikų kalbos žodžiai pavartoti 8-10 eilutėse. Ar tik vedęs vyras turi melstis, keldamas aukštyn šventas rankas, be pykčio ir abejonių (8 eil.)? Ar tik ištekėjusi moteris turi puoštis kukliais ir padoriais drabužiais, pasižymėti gerais darbais ir garbinti Dievą (9-10 eil.)? Žinoma, kad ne. 8-10 eilutės aiškiai kalba apie vyrus ir moteris, o ne tik apie vedusius vyrus ir žmonas. Šios ištraukos kontekste niekur nenurodoma, kad 11-14 eilutėse pasikeičia žodžių reikšmė į vedusius vyrus ir žmonas.
Kai kurie prieštarauja naudodami Mirjamos, Deboros, Huldos, Priscilės, Febės pavyzdžius,- moterų, kurios Biblijoje užėmė vadovo poziciją. Tačiau naudojantys šį prieštaravimą neatsižvelgia į kelis svarbius faktus. Debora buvo vienintelė teisėja moteris, kiti trylika buvo vyrai. Hulda buvo vienintelė moteris pranašė, visi kiti pranašai minimi Biblijoje buvo vyrai. Mirjama turėjo vadovės poziciją tik dėl to, kad ji buvo Mozės ir Aarono sesuo. Valdant karaliams,dvi garsiausios moterys buvo Atalija ir Jezabelė, bet jos nėra dievobaimingų moterų vadovavimo pavyzdys. 1 Timotiejui laiškas ir kiti pastoraliniai laiškai pristato naują paradigmą bažnyčiai- Kristaus kūnui- ir ta paradigma susideda iš bažnyčios struktūros, tai nėra skirta Izraeliui ar kokiai kitai Senojo Testamento struktūrai.
Panašūs argumentai pateikiami naudojant Priscilę ir Akvilą Naujajame Testamente. Apaštalų Darbų 18 skyriuje Priscilė ir Akvilas aprašyti kaip ištikimi Kristaus tarnai. Priscilės vardas paminėta pirmiau tikriausiai dėl to, kad ji buvo labiau „žinoma“ savo tarnavimu, nei jos vyras. Tačiau niekur nerašoma, kad jos tarnavimas prieštarautų nurodymams duotiems 1 Timotiejui 2:11-14. Mums tik žinoma, kad Priscilė ir Akvilas pasikvietė pas save Apolą ir kartu jį mokė bei aiškino Dievo Žodį (Apaštalų Darbų 18:26).
Romiečiams 16:1 nors Febė minima kaip „diakonė“, o ne „tarnaitė“, tai dar nereiškia, kad ji mokė bažnyčioje. Reikalavimas būti „sugebančiam mokyti“ buvo taikomas vyresniesiems, bet ne diakonams (1 Timotiejui 3:1-13; Titui 1:6-9). Vyresnieji/ vyskupai/ diakonai yra aprašyti kaip „vienos žmonos vyrai“, „vyrai, turintys klusnius vaikus“ ir „vyrai, turintys gerą vardą“. Be to, 1 Timotiejui 3:1-13 ir Titui 1:6-9, kalbant apie vyresniuosius/ vyskupus/ diakonus, vartojami tik vyriškos giminės įvardžiai.
1 Timotiejui 2:11-14 struktūra pateikia labai aiškią „priežastį“. 13 eilutė prasideda jungtuku „juk“ ir paaiškina Pauliaus teiginį, esantį 11-12 eiltutėse. Kodėl moterys negali mokyti ar turėti valdžios vyrams? Todėl, kad „pirmas buvo sutvertas Adomas, o paskui – Ieva. Ir ne Adomas buvo apgautas, o moteris buvo apgauta ir nusidėjo.“ Dievas pirma sutvėrė Adomą, o tada – Ievą, kad ji būtų Adomo „padėjėja“. Tokia žmogaus sukūrimo tvarka turi universalų pritaikymą šeimoje (Efeziečiams 5:22-33) ir bažnyčioje. Tai, kad Ieva buvo suvedžiota, yra pateikiama kaip priežastis, kodėl moteris neturėtų tarnauti kaip pastorė ar turėti dvasinę valdžią vyrams. Kai kurie mano, kad moteris negali būti dvasinė vadovė, nes ji lengviau suvedžiojama. Bet tokia nuomonė ginčytina. Juk jei moterys lengviau suvedžiojamos, kodėl joms leidžiama mokyti vaikus (kurie taip pat yra lengvai suvedžiojami) ir kitas moteris (kurios yra lengviau suklaidinamos)? Ši ištrauka kalba ne apie tai. Moteris negali mokyti ir turėti valdžios vyrams, nes Ieva buvo suvedžiota. Todėl Dievas davė vyrams aukščiausią autoritetą bažnyčioje.
Daug moterų pasižymi svetingumo, gailestingumo, mokymo ir pagalbos dovanomis. Didelė dalis vietinės bažnyčios tarnavimo priklauso nuo moterų. Moterims nedraudžiama bažnyčioje viešai melstis ir pranašauti (1 Korintiečiams 11:5), bet jos negali turėti dvasinės valdžios vyrams. Biblijoje niekur neparašyta, kad moteris negali naudoti Šventosios Dvasios dovanų (1 Korintiečiams 12). Kaip vyrai, taip ir moterys yra pašauktos tarnauti kitiems, naudojant Dvasios dovanas (Galatams 5:22-23), ir skelbti Evangeliją pražuvusiems (Mato 28:18-20; Apaštalų darbų 1:8; 1 Petro 3:15).
Pagal Dievo nustatytą tvarką tik vyrai gali tarnauti kaip dvasiniai vadovai bažnyčioje. Taip yra ne todėl, kad vyrai yra geresni mokytojai, o moterys yra prastesnės ar ne tokios protingos – tai neturi nieko bendro su mūsų aptariamu klausimu. Tai paprasčiausiai tvarka, kurią įsteigė Dievas bažnyčioje. Vyrai dvasiniame lyderiavime turi rodyti pavyzdį – savo gyvenimu ir savo žodžiu. O moterys turi užimti pareigas, turinčias mažiau valdžios. Jos skatinamos mokyti kitas moteris (Titui 2:3-5). Biblija taip pat nedraudžia moterims mokyti vaikų. Vienintelis draudimas moterims –mokyti vyrus ir vadovauti jiems dvasiškai. Vadovaujantis šia logika – moteris negali tarnauti kaip pastorė/pamokslininkė. Tai nesumenkina moters vaidmens, bet nukreipia ją tarnauti tomis dovanomis, kokiomis Dievas ją apdovanojo.
English
Moterys pastorės / pamokslininkės? Ką Biblija moko apie moteris tarnystėje?
