Klausimas
Ką krikščionis turėtų daryti dėl nevaisingumo?
Atsakymas
Nevaisingumas gali būti labai sunkus išgyvenimas, ypač jeigu pora visą savo gyvenimą norėjo turėti vaikų. Gali būti, kad tokia patirtis paskatins krikščionių porą klausti: „Kodėl mums, Viešpatie?“ Žinoma, kad Dievas nori palaiminti krikščionis vaikais, kuriuos jie mylėtų ir rūpintųsi. Poroms, kurios fiziškai yra sveikos, labiausiai širdį gniaužiantis nevaisingumo aspektas yra nežinojimas, ar tai yra laikina ar nuolatinė problema. Jeigu laikina, kike jiems reikės laukti? Jeigu nuolatinė, iš kur jiems tai žinoti, ir ką jie turėtų daryti?
Biblijoje aprašytos kelios laikino nevaisingumo istorijos:
Dievas pažadėjo Abraomui ir Sarai vaiką, bet ji nesusilaukė sūnaus Izaoko iki 90 metų (Pradžios 11:30).
Izaokas, Rebekos vyras, karštai meldėsi ir Dievas atsakė į jo maldą- jiems gimė Jokūbas ir Ezavas (Pradžios 25:21).
Rachelė meldėsi ir po ilgo laukimo, Dievas „atidarė jos gimdą“. Ji pagimdė du sūnus- Juozapą ir Banjaminą (Pradžios 30:1; 35:18).
Manoacho žmona, kuri buvo nevaisinga, pagimdė Samsoną (Teisėjų 13:2).
Elžbieta, būdama sena, pagimdė Joną Krikštytoją, Kristaus pirmtaką (Luko 1:7,36).
Saros, Rebekos ir Rachelės (Izraelio tautos motinų) nevaisingumas yra svarbus, nes jų gebėjimas vėliau susilaukti vaikų buvo Dievo malonės ir palankumo ženklas. Tačiau nevaisingos poros neturėtų galvoti, kad Dievas nėra jiems maloningas ar palankus, ir jos neturėtų to laikyti kaip bausmės už kažką. Krikščionių poros turi tvirtai įsikibti į žinojimą, kad jų nuodėmės yra atleistos ir nevaisingumas nėra Dievo bausmė.
Taigi, ką nevaisinga krikščionių pora turėtų daryti? Būtų teisinga klausti ginekologų ir kitų vaisingumo specialistų patarimo. Vyrai ir moterys turėtų sveikai gyventi, kad pasiruoštų nėštumui. Izrealio motinos karštai meldėsi, kad pastotų, taigi būtų teisinga melstis, kad Dievas duotų vaiką. Tačiau svarbiausia mums melstis, kad mūsų gyvenimuose įvyktų Dievo valia. Jeigu Jo valia mums yra turėti savo biologinį vaiką, tuomet mes jį turėsime. Jeigu Jo valia, kad mes įsivaikintume, globotume ar neturėtume iš viso vaikų, tuomet mes turėtume tai priimti ir įsipareigoti tai daryti su džiaugsmu. Mes žinome, kad Dievas turi planą kiekvienam iš savo mylimųjų. Dievas yra gyvenimo autorius. Jis duoda vaikus ir Jis neduoda. Dievas yra suverenus ir Jam priklauso visą išmintis bei žinojimas (žr. Romiečiams 11:33-36). “Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštybių...“ (Jokūbo 1:17). Šios tiesos žinojimas ir priėmimas, padės nevaisingoms poroms užpildyti skausmingą tuštumą širdyje.
English
Ką krikščionis turėtų daryti dėl nevaisingumo?
