Klausimas
Kas yra pakeitimo teologija?
Atsakymas
Pakeitimo teologija moko, kad bažnyčia pakeitė Izraelį Dievo plane. Pakeitimo teologijos šalininkai tiki, kad žydai nebėra Dievo išrinktieji žmonės, ir kad Dievas nebeturi ypatingų ateities planų Izraelio tautai. Visi bažnyčios ir Izraelio ryšių požiūriai gali būti suskirstyti į dvi grupes: bažnyčia yra Izraelio pratęsimas (pakeitimo/sandoros teologija) arba bažnyčia yra visiškai kitokia ir atskirta nuo Izraelio (dispencionalizmas/prieš tūkstantmetinės karalystės požiūris).
Pakeitimo teologija moko, kad bažnyčia pakeičia Izraelį, ir kad daugybė pažadų, padarytų Izraeliui Biblijoje, yra išpildomi krikščionių bažnyčiai, o ne Izraeliui. Taigi Šventojo Rašto pranašystės, kuriose kalbama apie palaiminimus ir Pažadėtosios Žemės sugrąžinimą Izraeliui, yra sudvasinamos arba interpretuojamos kaip alegorijos ir paverčiamos Dievo pažadais bažnyčiai. Šis požiūris sukelia daug problemų, tokių kaip žydų tautos egzistavimas per visus šiuos amžius ir ypač modernios Izraelio valstijos atnaujinimas. Jeigu Dievas pasmerkė žydus ir žydų tautai nėra jokios ateities, kaip tuomet paaiškinti stebuklingą žydų tautos išsilaikymą per paskutinius 2000 metų, nepaisant daugybės bandymų juos išnaikinti? Kaip paaiškinti, kodėl ir kaip Izraelis vėl tapo tauta XX amžiuje po to, kai jis neegzistavo 1900 metų?
Biblijoje aiškiai mokoma, kad bažnyčia ir Izraelis nėra tas pats. Bibliškai kalbant, bažnyčia yra visiškai kitokia ir skiriasi nuo Izraelio. Izraelis ir bažnyčia niekada neturėtų būti maišomi. Šventajame Rašte mokoma, kad bažnyčia yra naujas kūrinys, atsiradęs Sekminių dieną, ir kuris gyvuos iki paėmimo į dangų (Efeziečiams 1:9-11; 1 Tesalonikiečiams 4:13-17). Bažnyčia niekaip nesusijusi su Izraelio prakeikimais ir palaiminimais. Sandoros, pažadai ir įspėjimai galioja tik Izraeliui. Per šiuos 2000 dispersijos metus Izraelis Dievo programoje buvo laikinai patrauktas į šalį.
Po paėmimo į dangų (1 Tesalonikiečiams 4:13-18), Dievas vėl atstatys Izraelį į dėmesio centrą savo plane. Pirmasis įvykis tuo metu bus suspaudimo laikotarpis (Apreiškimo 6-19 skyriai). Pasaulis bus baudžiamas už Kristaus atmetimą, o tuo metu Izraelis per didžiojo suspaudimo išbandymus bus ruošiamas antram Mesijo atėjimui. Kai suspaudimo laikotarpio pabaigoje Kristus sugrįš į žemę, Izraelis bus pasiruošęs Jį ptiimti. Izraelio likutis, kuris išgyvens suspaudimo laikotarpį, bus išgelbėtas, ir Viešpats įkurs savo karalystę šioje žemėje, kurios sostinė bus Jeruzalė. Kristus valdys kaip karalius ir Izraelis bus pasaulio pirmaujanti ir vadovaujanti tauta. Visų kitų tautų atstovai ateis į Jeruzalę pagerbti ir pagarbinti Karaliaus- Jėzaus Kristaus. Bažnyčia sugrįš su Kristumi ir kartu su Juo valdys tūkstantį metų (Apreiškimo 20:1-5).
Senasis ir Naujasis testamentai remia prieš tūkstantmetinio požiūrio šalininkų ir dispencionalistų Dievo plano Izraeliui požiūrį. Stipriausi argumentai, remiantys prieš tūkstantmetinį požiūrį, yra Apreiškimo 20:1-7 mokymas, kur šešis kartus parašyta, kad Kristaus karalystė tęsis 1000 metų. Po suspaudimo laikotarpio Viešpats sugrįš ir įkurs savo karalystę su Izraelio tauta; Kristus valdys visoje žemėje, ir Izraelis bus tautų vadovas. Bažnyčia valdys kartu su Kristumi tūkstantį metų. Bažnyčia nepakeitė Izraelio Dievo plane. Nors Dievas galbūt sutelkė savo dėmesį į bažnyčią šioje malonės dispensacijoje, Dievas nepamiršo Israelio ir vieną dieną jį atkurs, sugrąžindamas jam numatytą vietą kaip Dievo išrinktai tautai (Romiečiams 11).
English
Kas yra pakeitimo teologija?
