Klausimas
Kodėl Dievas yra pavydus Dievas?
Atsakymas
Mums svarbu suprasti, kaip žodis “pavydus” yra naudojanas. Šio žodžio naudojimas apibūdinant Dievą Išėjimo 20:5 skiriasi nuo to, kaip šis žodis naudojamas apibūdinant pavydą kaip nuodėmę (Galatams 5:20). Kai mes naudojame žodį „pavydas“, mes apibūdiname jausmą, kai pavydime kažko, ko mes neturime, ir kas priklauso kitam. Žmogus gali pavydėti kitam žmogui, nes jis ar ji turi gražią mašiną ar namą (nuosavybę). Arba žmogus gali pavydėti kito žmogaus sugebėjimų ar įgūdžių (tokių kaip atletiškumas). Dar vienas pavyzdys būtų pavydas kito žmogaus grožio.
Išėjimo 20:5 Dievas nepavydi kažko, ką žmogus turi, o Jis neturi. Išėjimo 20:4-5 parašyta: „Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje. Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas...“ Svarbu pastebėti, jog Dievas pavydi, kai žmogus duoda kitam tai, kas teisėtai priklauso Jam.
Šiose eilutėse Dievas kalba apie žmones, kurie darosi stabus ir lenkiasi bei garbina tuos stabus vietoje to, kad garbintų Dievą, kuriam vieninteliam tas garbinimas priklauso. Dievui priklauso garbinimas ir tarnystė. Dievas aiškiai moko šiame įsakyme, jog yra nuodėmė garbinti ir tarnauti kam nors kitam, o ne Dievui. Kai mes pavydime kitiems to, ką jie turi, o mes ne, mes nusidedame. Tačiau žodis „pavydas“ turi kitokią reikšmę, kai Dievas sako, jog Jis yra „pavydus“. Tai, ko Jis pavydi, priklauso Jam. Garbinimas ir tasnystė priklauso tik Jam ir turėtų būti skirti tik Jam.
Galbūt praktiškas pavyzdys mums padės geriau tai suprasti. Jeigu vyras mato kitą vyrą flirtuojant su jo žmona, jis turi teisę pavydėti, nes tik jis turi teisę flirtuoti su savo žmona. Toks pavydas nėra nuodėmingas. Priešingai, jis yra tinkamas. Kai mes pavydime kažko, ką Dievas skyrė mums, mes nenusidedame, bet elgiamės teisingai. Pavydas yra nuodėmė, kai mes trokštame kažko, kas mums nepriklauso. Garbinimas ir šlovinimas priklauso Dievui, Jis vienintelis yra to vertas. Taigi, kai garbinimas ir šlovinimas yra nukreipti į stabus, Dievas turi teisę pavydėti. Būtent tokį pavydą apaštalas Paulius apibūdino 2 Korintiečiams 11:2: “Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu...“
English
Kodėl Dievas yra pavydus Dievas?
