Klausimas
Kas yra pirminė nuodėmė?
Atsakymas
Terminas „pirminė nuodėmė“ yra naudojamas kalbant apie Adomo nepaklusnumo nuodėmę, kai jis valgė nuo medžio pažinimo gero ir blogo, bei apie jos pasekmes žmonijai. Pradinė nuodėmė gali būti apibūdinta taip- „tai nuodėmė ir jos kaltė, kurią mes visi turime Dievo akyse, ir kuri yra tiesioginė Adomo nuodėmės Edeno sode pasekmė“. Pradinės nuodėmės doktrina susitelkia ties šios nuodėmės poveikiu mūsų prigimčiai ir mūsų pozicijai prieš Dievą (net prieš mums esant pakankamai dideliems sąmoningai padaryti nuodėmę). Yra trys pagrindiniai požiūriai apie pradinės nuodėmės pasekmes.
Pelagianizmas: Šio požiūrio šalininkai tiki, kad Adomo nuodėmė neturėjo jokio poveikio jo palikuonių sieloms, išskyrus tai, kad tie, kurie buvo po jo, pasekė jo nuodėmingu pavyzdžiu ir taip pat nusidėjo. Pagal šį požiūrį, žmogus gali paprasčiausiai nuspręsti daugiau nebenuodėmiauti. Šis mokymas prieštarauja keletui ištraukų, kuriose mokoma, kad nuodėmė visiškai pavergė žmogų (be Dievo pagalbos jis negali išsilaisvinti), ir kad žmogaus geri darbai yra „mirę“ ir beverčiai, nesuteikiantys Dievo palankumo (Efeziečiams 2:1-2; Mato 15:18-19; Romiečiams 7:23; Hebrajams 6:1; 9:14).
Arminianizmas: Arminianizmo atstovai tiki, kad dėl Adomo nuodėmės žmonija paveldėjo polinkį į nuodėmę, ir tai dažnai vadinama „nuodėminga prigimtimi“. Nuodėminga prigimtis mus verčia nusidėti, panašiai kaip katės prigimtis verčia ja miaukti- tai tiesiog yra natūralu. Pagal šį požiūrį, žmogus negali pats nustoti nuodėmiauti. Dėl šios priežasties Dievas duoda visiems visuotinę malonę, kuri mus įgalina nebenusidėti. Arminianizmo mokyme ši malonė vadinama pirmesne malone. Pagal šį požiūrį, mes nesame atsakingi už Adomo nuodėmę, tik už savo. Šis mokymas prieštarauja faktui, kad mes visi esame baudžiami už nuodėmę, nors galbūt ne visi nusidėjome taip pat kaip Adomas (1 Korintiečiams 15:22; Romiečiams 5:12-18). Pirmesnės malonės mokymas taip pat nėra aiškus Šventajame Rašte.
Kalvinizmas: Kalvinizmo šalininkai teigia, jog dėl Adomo nuodėmės mes ne tik turime nuodėmingą prigimtį, bet taip pat esame kalti prieš Dievą ir esame verti bausmės. Motinos įsčiose mes buvome pradėti su pirmine nuodėme (Psalmių 51:5) ir paveldėjome nuodėmingą prigimtį. Ji yra tokia nedora, jog Jeremijo 17:9 parašyta, kad žmogaus širdis yra „klastinga ir be galo nedora”. Ne tik Adomas buvo pripažintas kaltu dėl savo nuodėmės; jo kaltė ir bausmė (mirtis) taip pat priklauso mums (Romiečiams 5:12, 19). Yra du požiūriai, paaiškinantys, kodėl Dievo akyse Adomo nuodėmė priklauso ir mums. Pagal pirmąjį požiūrį, žmonija buvo Adome sėklos pavidalu. Taigi, kai Adomas nusidėjo, mes nusidėjome kartu su juo. Šis požiūris yra panašus į biblinį mokymą apie Levį (Abraomo palikuonį), kuris mokėjo dešimtinę Melchizedekui Abraomo vardu (Pradžios 14:20; Hebrajams 7:4-9), nors ir gyveno kelis šimtmečius vėliau. Pagal kitą požiūrį, Adomas buvo mūsų atstovas, taigi, kai jis nusidėjo, mes taip pat buvome pripažinti kaltais.
Pasak kalvinistų, žmogus negali nugalėti nuodėmės be Šventosios Dvasios jėgos, kuri įgijama tik tuomet, kai pasitikima Kristumi ir Jo permaldaujamąja auka ant kryžiaus už nuodėmes. Kalvinistų pirminės nuodėmės požiūris labiausiai atitinka biblinį mokymą. Tačiau kaip Dievas mus gali laikyti atsakingais už nuodėmę, kurios mes asmeniškai neįvykdėme? Viena tikėtina interpretacija yra tai, kad mes tampame atsakingi už pirminę nuodėmę tuomet, kai pasirenkame priimti ir elgtis pagal savo nuodėmingą prigimtį. Kažkuriuo gyvenimo metu mes sąmoningai suvokiame savo nuodėmingą prigimtį. Tuo metu mes turėtume atmesti savo nuodėmingą prigimtį ir atgailauti dėl jos. Tačiau vietoje to mes visi „priimame“ tą nuodėmingą prigimtį, ir sakome, kad tai yra gerai. Tai darydami mes sutinkame, kad Adomo ir Ievos elgesys Edeno sode buvo teisingas. Taigi, nors ir nepadarėme jų nuodėmės, mes esame kalti dėl jų nuodėmės.
English
Kas yra pirminė nuodėmė?
