Klausimas
Kas yra redakcinė kritika ir aukštesnė kritika?
Atsakymas
Redakcinė kritika ir aukštesnė kritika yra tik dvi iš daugybės biblinės kritikos formų. Jų tikslas yra ištirti Šventąjį Raštą ir nuspręsti knygų autorius, istoriškumą ir parašymo datą. Dauguma tokių metodų baigiasi bandymu sunaikinti Biblijos tekstą.
Biblijos kritikavimas gali būti suskirstytas į dvi pagrindines formas: aukštesnį ir žemesnį. Žemesnis kritikavimas bando rasti originalią teksto formuluotę, nes mes nebeturime orginalių tekstų. Aukštesnis kritikavimas tikrina teksto tikrumą. Jos metu klausiami tokie klausimai: Kada iš tikrųjų tai buvo parašyta? Kas iš tikrųjų parašė šį tekstą?
Dauguma tuo užsiimančių kritikų netiki, kad Šventasis Raštas yra įkvėptas, ir dėl to naudoja šiuos klausimus, kad galėtų išsklaidyti Šventosios Dvasios darbą mūsų Šventojo Rašto autorių gyvenimuose. Jie tiki, kad mūsų Senasis Testamentas yra paprasčiausias žodinės tradicijos rinkinys, kuris nebuvo užrašytas iki Izraelio nelaisvės Babilone 586 metais prieš Kristų.
Žinoma, mes galime matyti Šventajame Rašte, kad Mozė užrašė Įstatymą ir penkias pirmas Senojo Testamento knygas (vadinamas Penkiaknyge). Jeigu Mozė nebūtų parašęs šių knygų, ir jeigu jos būtų buvę parašytos daug metų po Izraelio tautos atsiradimo, tuomet šie kritikai galėtų teigti klaidingumą to, kas buvo parašyta, taip paneigdami Dievo Žodžio autoritetą. Bet tai nėra tiesa. (Norėdami sužinoti įrodymus, kad Mozė parašė Penkiaknygę, žr. mūsų straipsnį apie dokumentinę hipotezę ir JEDP teoriją). Redakcinė kritika yra manymas, kad evangelijų autoriai tik surinko žodinę tradiciją į vieną vietą ir patys nebuvo evangelijų rašytojai. Vienas kritikas, kuris laikosi redakcinio kritikavimo, sakė, kad jų studijavimo tikslas yra rasti „teologinę motivaciją“, kuria autorius naudojosi surinkdamas ir sudarydamas tradicijas ar kitą krikščionišką medžiagą.
Iš esmės, ką mes matome visose biblinės kritikos formose, yra kai kurių kritikų bandymas atskirti Šventosios Dvasios darbą nuo pagaminimo tikslių, patikimai užrašytų Dievo Žodžio dokumentų. Šventojo Rašto rašytojai paaiškino, kaip Šventasis Raštas atsirado. „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas“ (2 Timotiejui 3:16). Dievas davė žmonėms žodžius, kuriuos Jis norėjo užrašyti. Apaštalas Petras rašė: „jokia Rašto pranašystė negali būti savavališkai aiškinama, nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia“ (2 Petro 1:20,21). Čia Petras sako, kad šie raštai nesusisapnavo žmonių protuose, nes jie paprasčiausiai norėjo kažką užrašyti. Petras tęsia: „bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės“ (2 Petro 1:21). Šventoji Dvasia jiems pasakė, ką Ji norėjo, kad jie užrašytų. Mums nereikia kritikuoti Rašto autentiškumo, kai žinome, kad Dievas dirbo užkuliusiuose vadovaudamas ir vesdamas žmones, jiems rašant.
Dar viena eilutė gali būti įdomi, kalbant apie Rašto tikslumą. „O Guodėjas- Šventoji Dvasia, kurią mano vardu Tėvas atsiųs,- mokys jus visko ir VISKĄ PRIMINS, KĄ JUMS SAKIAU“ (Jono 14:26). Čia Jėzus savo mokiniams sakė, kad greitai Jis išeis, bet Šventoji Dvasia jiems padės prisiminti, ką Jis juos mokė žemėje, kad jie galėtų vėliau tai užrašyti. Dievas rūpinosi autoryste ir Rašto išsaugojimu.
English
Kas yra redakcinė kritika ir aukštesnė kritika?
