Klausimas
Ką Biblija moko apie sielos miegą?
Atsakymas
„Sielos miegas“ yra įsitikinimas, kad, kai žmogus miršta, jo siela „miega“ iki prisikėlimo ir paskutinio teismo. „Sielos miego“ idėja nėra paremta Biblija. Kai Biblijoje rašoma, kad miręs žmogus „miega“ (Luko 8:52; 1 Korintiečiams 15:6), tai nereiškia, kad jis miega tiesiogine ta žodžio prasme. Žodis „miega“ naudojamas apibūdinti mirusį žmogų, nes jo kūnas atrodo kaip miegančio žmogaus. Tą akimirką, kai mes mirštame, mes susiduriame su Dievo teismu (Hebrajams 9:27). Tikintiesiems tai reiškia buvimą su Viešpačiu (2 Korintiečiams 5:6-8; Filipiečiams 1:23). Netikintiesiems mirtis reiškia amžiną bausmę pragare (Luko 16:22-23).
Iki paskutiniojo prisikėlimo, sielos keliauja į laikiną dangų- rojų (Luko 23:43; 2 Korintiečiams 12:4) ir laikiną pragarą (Apreiškimo 1:18; 20:13-14). Iš Luko 16:19-31 mes aiškiai matome, kad nei danguje, nei pragare sielos nemiega. Prisikėlimo metu šitas kūnas bus „prikeltas“ ir pakeistas į amžiną kūną, kurį žmogus turės visą amžinybę, kur bebūtų danguje, ar pragare. Tie, kurie buvo laikiname rojuje, bus nusiųsti į naują dangų ir žemę (Apreiškimo 21:1). Tie, kurie buvo laikiname pragare, bus įmesti į ugnies ežerą (Apreiškimo 20:11-15). Tai yra galutinės amžinybės vietos visiems žmonėms. Kur žmogus pateks, priklausys nuo jo sprendimo pasitikėti arba nepasitikėti Jėzumi Kristui savo išgelbėjimui.
English
Ką Biblija moko apie sielos miegą?
