Klausimas
Ką Biblija moko apie skyrybas ir santuoką po skyrybų?
Atsakymas
Visų pirma, neatsižvelgiant į tai, koks bebūtų žmogaus požiūris šiuo klausimu, yra labai svarbu prisiminti Malachijo 2:16a: „Aš nekenčiu skyrybų, – sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas“. Pagal Bibliją, santuoka – tai viso gyvenimo įsipareigojimas. „Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas. Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mato 19:6). Tačiau Dievas supranta, kad susituokia du nuodėmingi žmonės, ir kad bus skyrybų. Senajame Testamente Jis davė keletą įstatymų, kurie gina išsiskyrusiųjų teises, ypač moterų (Pakartoto Įstatymo 24:1-4). Jėzus pabrėžia, kad šie įstatymai buvo duoti dėl žmonių širdies kietumo, o ne dėl to, kad to norėjo Dievas (Mato 19:8).
Diskusija apie tai, ar Biblija leidžia skirtis ir pakartotinai tuoktis, pagrinde susijusi su Jėzaus žodžiais Mato 5:32 ir 19:9. Frazė „jei ne ištvirkavimo atveju “ yra vienintelė Šventojo Rašto vieta, kur duodamas Dievo leidimas skyryboms ir naujai santuokai. Daugelis Šventojo Rašto tyrinėtojų šį „išimties sakinį“ supranta kaip „santuokinę neištikimybę“ sužadėtuvių laikotarpiu. Pagal žydų papročius vyras ir moteris buvo laikomi susituokę net ir per sužadėtuvių laikotarpį. Pagal šį požiūrį, amoralumas sužadėtuvių laikotarpiu galėjo būti vienintelė priežastis skyryboms.
Tačiau graikiškas žodis, išverstas kaip „santuokinė neištikimybė“, gali reikšti bet kokios formos seksualinį amoralumą, pavyzdžiui, nesantuokinius lytinius santykius, prostituciją, neištikimybę sutuoktiniui ir t.t. Gali būti, kad Jėzus sakė, jog skyrybos leidžiamos, jei padaryta seksualinė nuodėmė. Lytiniai santykiai yra neatskiriama santuokinių įsipareigojimų dalis – „du taps vienu kūnu“ (Pradžios 2:24; Mato 19:5; Efeziečiams 5:31). Taigi, jei šis ryšys nutraukiamas dėl lytinių santykių už santuokos ribų, tai gali būti pateisinama priežastis skyryboms. Jei tai yra tiesa, tuomet Jėzus šioje ištraukoje taip pat kalba apie santuoką po skyrybų. Frazė „veda kitą“ (Mato 19:9) akcentuoja tai, kad skyrybos ir santuoka po skyrybų yra galimos, jei yra tam tikros sąlygos. Svarbu pažymėti, kad tik nekaltoji pusė gali pakartotinai tuoktis. Nors to tekste nėra aiškiai parašyta, leidimas susituokti po skyrybų yra Dievo malonė tam sutuoktiniui, kuris nukentėjo toje situacijoje, o ne tam, kuris buvo neištikimas. Galbūt yra atvejų, kai „kaltoji pusė“ taip pat gali pakartotinai tuoktis, bet šiame tekste apie tai nekalbama.
Kai kurie 1 Korintiečiams 7:15 supranta kaip dar vieną „išimtį“, leidžiančią susituokti po skyrybų,- jei netikintis sutuoktinis išsiskiria su tikinčiu. Tačiau kontekstas nekalba apie naują santuoką, kalbama tik apie tai, kad tikintysis neprivalo toliau būti santuokoje, jei netikintis sutuoktinis nori skirtis. Kiti tvirtina, kad bet kokia prievarta (sutuoktiniui ar vaikui) yra taip pat pagrįsta priežastis skyryboms nors apie tai Biblijoje neužsimenama. Galbūt tai yra tiesa, tačiau nevalia daryti prielaidų apie Dievo Žodį.
Kartais diskusijose apie „išimties sakinį“ pamirštama, kad nepriklausomai nuo termino „santuokinė neištikimybė“ reikšmės, skyrybos yra leidžiamos, bet nėra būtinos. Netgi jei sutuoktinis ir buvo neištikimas, su Dievo malone galima atleisti ir vėl atstatyti santuoką. Dievas mums atleidžia nepalyginamai daugiau, taigi mes galime sekti Jo pavyzdžiu ir atleisti netgi svetimavimo nuodėmę (Efeziečiams 4:32). Vis dėlto daugeliu atveju sutuoktinis neatgailauja ir toliau svetimauja. Tokioje situacijoje galima pritaikyti Mato 19:9. Daugelis po skyrybų taip pat per greitai skuba tuoktis antrą kartą, nors Dievas galbūt norėjo, kad jie liktų vieni. Kartais Dievas pašaukia žmogų susilaikyti nuo santuokos, kad jis galėtų visą savo dėmesį skirti Jam (1 Korintiečiams 7:32-35). Santuoka po skyrybų yra galima tam tikromis aplinkybėmis, bet tai nėra vienintelė galimybė.
Liūdna, kad skyrybų procentas krikščionių tarpe yra beveik toks pats kaip netikinčio pasaulio. Biblija labai aiškiai moko, kad Dievas nekenčia skyrybų (Malachijo 2:16), ir kad susitaikymas ir atleidimas turi būti krikščioniško gyvenimo ženklai (Luko 11:4; Efeziečiams 4:32). Vis dėlto Dievas supranta, kad skyrybos gali pasitaikyti net ir Jo vaikų tarpe. Tie, kurie patyrė skyrybas ar susituokė antrą kartą, neturi galvoti, kad Dievas juos myli mažiau, – net jei jų skyrybos ar antroji santuoka neatitinka to išimtinio atvejo, paminėto Mato 19:9. Dievas dažnai panaudoja netgi nuodėmingą krikščionių nepaklusnumą, kad įvykdytų savo gerus darbus.
English
Ką Biblija moko apie skyrybas ir santuoką po skyrybų?
