Klausimas
Kuo šventyklos uždangos perplyšimas pusiau, kai Jėzus mirė, buvo svarbus?
Atsakymas
Jėzaus gyvenimo laikotarpiu, Jeruzalėje esanti šventa šventykla buvo žydų religinio gyvenimo centras. Šventykloje buvo aukojamos gyvūnų aukos ir buvo ištikimai garbinama pagal Mozės įstatymą. Hebrajams 9:1-9 parašyta, jog šventyklos uždanga atskyrė šventų švenčiausiąją- žemišką Dievo buvimo vietą- nuo kitų šventyklos dalių, kur būdavo žmonės. Tai pabrėžė, jog nuodėmė skiria žmogų nuo Dievo (Izaijo 59:1-2). Tiktai vyriausiasis kunigas vieną kartą metuose už visą Izraelį galėdavo įeiti už uždangos (Išėjimo 30:10; Hebrajams 9:7) į Dievo būvimą ir aukoti auką už jų nuodėmes (Kunigų 16).
Saliamono šventykla buvo 30 uolekčių aukščio (1 Karalių 6:2), tačiau, pagal Juozapo, pirmojo amžiaus istoriko, raštus, Herodas padidino šventyklos aukštį iki 40 uolekčių. Sunku tiksliai žinoti uolekčių išmatavimus, tačiau būtų saugu sakyti, jog uždanga buvo maždaug 60 pėdų (apie 18 metrų) aukščio. Juozapas taip pat rašė, jog uždanga buvo keturių colių (apie 10 cm) storumo. Arkliai, pririšti prie kiekvieno krašto, negalėjo perplėšti uždangos. Išėjimo knyga moko, jog ši stora uždanga buvo pagaminta iš mėlynos, violetinės ir skaisčiai raudonos medžiagos bei pinto lino.
Uždangos dydis ir storumas Jėzaus mirties ant kryžiaus metu įvykusius įvykius padaro daug įsimintingesnius. „Tada Jėzus, dar kartą sušukęs garsiu balsu, atidavė dvasią. Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios“ (Mato 27:50-51a).
Tai ką mums apie tai galvoti? Kuo šios uždangos plyšimas mums svarbus šiandien? Visų svarbiausia, uždangos plyšimas Jėzaus mirties metu dramatiškai simbolizuoja, kad Jo auka, Jo kraujo praliejimas buvo užtektina išpirka už mūsų nuodėmes. Tai pabrėžia, jog dabar įėjimas į švenčių švenčiausiąją yra laisvas visiems žmonėms, visam laikui, žydams ir pagonims.
Kai Jėzus mirė, uždanga perplyšo, ir Dievas pasitraukė iš tos vietos. Jis niekada nebegyvens žmonių rankomis padarytoje šventykloje (Apaštalų darbų 17:24). Dievas nustojo būti šventykloje ir religinėje sistemoje. Kaip Jėzus pranašavo Luko 13:35, 70 metais šventykla bei Jeruzalė buvo suniokotos (romėnai jas sugriovė). Kol šventykla stovėjo, tai rodė senosios sandoros tęstinumą. Hebrajams 9:8-9 užsimena apie bepraeinantį laikotarpį, kol nauja sandora buvo įtvirtinama (Hebrajams 8:13).
Tam tikra prasme uždanga simbolizavo patį Kristų, kaip vienintelį kelią pas Tėvą (Jono 14:6). Tai matome fakte, kad vyriausiasis kunigas turėdavo įeiti į šventų švenčiausiąją per uždangą. Dabar Kristus yra mūsų pranašesnis vyriausiasis Kunigas, ir mes, tikintys Jo užbaigtu darbu, esame Jo kunigystės dalininkai. Per Jį mes dabar galime įeiti į šventų švenčiausiąją. Hebrajams 10:19-20 rašoma, jog ištikimieji įeina į Švenčiausiąją „dėl Jėzaus kraujo nauju ir gyvu keliu, kurį Jis atvėrė mums per uždangą, tai yra savąjį kūną.“ Čia mes matome Jėzaus kūno vaizdinį perplėšiama dėl mūsų taip, kaip Jis mums perplėšė uždangą.
Tai, kad uždanga buvo perplėšta nuo viršaus į apačią, yra istorinis faktas. Nepaprastas šio įvykio svarbumas yra aprašytas su šlovingomis detalėmis hebrajų kalboje. Šventykloje esantys daiktai buvo būsimų dalykų šešėliai ir jie visi galiausiai kreipia mūsų dėmesį į Jėzų Kristų. Jis buvo šventų švenčiausiosios uždanga, ir per Jo mirtį ištikimieji dabar turi priėjimą prie Dievo.
Šventyklos uždanga buvo nuolatinis priminimas, jog nuodėmė padarė žmoniją netinkamą būti Dievo buvime. Tai, jog kasmet buvo aukojamos aukos ir kasdien buvo aukojama nesuskaičiuojama daugybė kitų aukų, vaizdžiai parodė, jog neįmanoma išpirkti nuodėmės su paprastų gyvūnų aukomis. Per savo mirtį Jėzus Kristus panaikino kliūtis, buvusias tarp Dievo ir žmogaus. Dabar mes galime drąsiai su pasitikėjimu ateiti pas Dievą (Hebrajams 4:14-16).
English
Kuo šventyklos uždangos perplyšimas pusiau, kai Jėzus mirė, buvo svarbus?
