Klausimas
Kas vyko tarptestamentiniu laikotarpiu?
Atsakymas
Laikotarpis tarp Senojo Testamento raštų ir Kristaus pasirodymo yra žinomas kaip „tarptestamentinis“ laikotarpis („tarp testamentų“). Kadangi tuo laikotarpiu nebuvo jokio pranašiško žodžio iš Dievo, kai kurie šį laikotarpį vadina „400 tylos metų“. Šiuo laikotarpiu drastiškai pasikeitė politinė, religinė ir socialinė Palestinos atmosfera. Daug to, kas įvyko, buvo išpranašauta pranašo Danieliaus (žr. Danieliaus 2,7,8 ir 11 skyrius ir palyginkite su istoriniais įvykiais).
Izraelis buvo Persų imperijos valdžioje nuo maždaug 532 iki 332 metų prieš Kristų. Persai beveik be jokių trukdymų leido žydams praktikuoti savo religiją. Jie netgi leido jiems atstatyti šventyklą ir joje garbinti (2 Kronikų 36:22-23; Ezra 1:1-4). Šis laikotarpis apima paskutinius 100 Senojo Testamento metų ir apie 100 tarptestamentinio laikotarpio metų. Šis relatyviai ramus laikotarpis buvo tyla prieš audrą.
Aleksandras Didysis nugalėjo Persų karalių Darijų III ir pasaulyje įvedė graikų taisykles. Aleksandras buvo Aristotelio mokinys, turintis puikų graikų filosofijos ir politikos išsilavinimą. Jis reikalavo, jog graikų kultūra būtų skatinama visose žemėse, kurias jis užkariaudavo. Dėl to hebrajų Senasis Testamentas buvo išverstas į graikų kalbą. Šis vertimas žinomas kaip Septuagint vertimas. Dauguma Naujajame Testamente minimų Senojo Testamento ištraukų naudoja Septuagint žodžių formuluotę. Nors Aleksandras akivaizdžiai skatino graikų gyvenimo būdą, jis davė žydams religijos laisvę. Tai nebuvo geras įvykių posūkis žydams, nes graikų kultūra buvo labai pasaulietiška, humanistinė ir bedieviška.
Po Aleksandro mirties, Judėją valdė keli įpėdiniai, baigiant Antiochu Epifanu. Antiochas ne tik iš žydų atėmė religijos laisvę, tačiau apie 167 metus pr. Kr. jis atėmė valdžią iš teisėtų kunigų linijos ir išniekino šventyklą, suteršdamas ją nešvariais gyvūliais ir pagonių altoriumi (žr. Morkaus 13:14). Tai prilygo religiniam išprievartavimui. Laikui bėgant, žydų pasipriešinimas Antiochui grąžino teisėtus kunigus ir išvadavo šventyklą. Po to sekė karo, smurto ir vidinių kovų laikotarpis.
Apie 63 metus pr. Kr., Gnėjus Pompėjus Didysis užkariavo Palestiną; Judėja atsidūrė Cezario valdžioje. Praėjus kuriam laikui, Romos imperatorius ir senatorius paskelbė Herodą Judėjos karaliumi. Tai buvo tauta, kuri rinko mokesčius iš žydų ir juos kontroliavo bei nužudė Mesiją ant romėnų kryžiaus. Tuo metu Judėjoje romėnų, graikų ir hebrajų kultūros buvo susimaišiusios.
Graikų ir romėnų užėmimo laikotarpiu, Palestinoje susiformavo dvi svarbios politinės/religinės grupės. Fariziejai prie Mozės įstatymo pridėjo savo žodinę tradiciją ir galiausiai savo pačių įstatymus laikė svarbesniais negu Dievo (žr. Morkaus 7:1-23). Nors Kristaus mokymai dažnai sutapo su fariziejų, Jis plūdo jų tuščią legalizmą ir gailestingumo trūkumą. Sadukėjai atstovavo aristokratus ir turtinguosius. Sadukėjai, kurie valdė per Sanhedriną, atmetė visas Senojo Testamento knygas, išskyrus Mozės knygas. Jie atsisakė tikėti prisikėlimu ir buvo graikų, kuriais labai žavėjosi, šešėliai.
Įvykių antplūdis paruošė sceną Kristui ir nepaprastai paveikė žydų žmones. Žydai ir kitų tautų pagonys pradėjo jausti nepasitenkinimą religija. Pagonys pradėjo abejoti politeizmu. Romėnai ir graikai nuo savo mitologijų traukėsi prie hebrajų Raštų, kuriuos lengvai galėjo skaityti graikų ir lotynų kalbomis. Tačiau žydai buvo prislėgti. Jie vėl buvo užkariauti, priespaudoje ir suteršti. Jų viltis vis seko; tikėjimas mažėjo. Jie buvo įsitikinę, jog vienintelis dalykas, kuris galėtų dabar juos išgelbėti, buvo Mesijo pasirodymas.
Naujasis Tesamentas pasakoja istoriją apie viltį, kuri atėjo ne tik žydams, bet visam pasauliui. Kristaus pranašystės išsipildymas buvo laukiamas ir pripažintas daugelio, kurie Jo ieškojo. Istorijos apie Romos šimtininką, išminčius ir fariziejų Nikodemą, parodo, jog tų dienų žmonės pripažino Jėzų esant Mesiju. Geriausia bet kada papasakota istorija- Jėzaus Kristaus evangelija- nutraukė „400 tylos metų“.
English
Kas vyko tarptestamentiniu laikotarpiu?
