Ką Biblija kalba apie Trejybę?




Klausimas: Ką Biblija kalba apie Trejybę?

Atsakymas:
Vienas sunkiausių krikščioniškos koncepcijos apie Trejybę momentų – nėra tinkamo būdo, kuriuo būtų galima tai paaiškinti. Pati Trejybės esmė neprieinama žmogiškam supratimui, o tuo labiau paaiškinimui. Dievas yra žymiai didesnis nei mes, neaprėpiamas, todėl mes negalime tikėtis, kad galėsim iki galo Jį suprasti. Biblija moko, kad Tėvas yra Dievas, Jėzus yra Dievas, ir kad Šventoji Dvasia yra Dievas. Biblija taip pat moko, kad yra tik vienas Dievas. Ir nors mes galime kai ką suprasti apie Trijų Dievo asmenų santykius, vis dėlto iki galo tai suvokti žmogiškas protas negali. Tačiau tai nereiškia, kad doktrina apie Trejybę nėra tiesa arba ji nieko bendra neturi su Biblija.

Tiriant šį klausimą, reikia turėti omenyje, kad žodis „Trejybė“ nėra vartojamas Biblijoje. Tai terminas, kuris vartojamas aprašyti triasmenį Dievą – tris koegzistuojančius amžinus Asmenis, kurie yra Dievas. Tai jokiu būdu nereiškia, kad egzistuoja trys Dievai. Trejybė – tai vienas Dievas trijuose asmenyse. Nėra nieko blogo vartoti terminą „Trejybė“, net jei šio žodžio nesutinkame Biblijoje. Juk yra trumpiau ištarti žodį „Trejybė“, nei pasakyti: „trys koegzistuojantys amžini asmenys, kurie yra vienas Dievas“. Jei tai jums sukelia problemų, pagalvokite apie tai, kad žodžio „senelis“ taip pat nerasite Biblijoje, nors mes tiksliai žinome, kad Biblijoje minimi seneliai – Abraomas buvo Jokūbo senelis. Todėl nesirūpinkite dėl pačio termino „Trejybė“. Kas yra išties svarbu, – pati biblinė sąvoka, REIŠKIANTI šį žodį, iš tiesų egzistuoja Šventajame Rašte. O dabar pažiūrėsime į tekstus, kurie kalba apie Trejybę.

1) Yra vienas Dievas: Pakartoto Įstatymo 6:4; 1 Korintiečiams 8:4; Galatams 3:20; 1 Timotiejui 2:5.

2) Trejybę sudaro trys Asmenys: Pradžios 1:1; 1:26; 3:22; 11:7; Izaijo 6:8; 48:16; 61:1; Mato 3:16-17; Mato 28:19; 2 Korintiečiams 13:14.

Skaitant Senojo Testamento tekstus, labai padeda hebrajų kalbos žinios. Pradžios knygoje 1:1 pavartotas daiktavardis „Elohim“ yra daugiskaitos skaičiaus. Pradžios 1:26; 3:22; 11:7 ir Izaijo 6:8 vartojamas įvardis „mes“. Šie žodžiai, be abejonės, kalba apie daugiau nei du asmenis. Jeigu anglų ir daugelis kitų kalbų turi tik dvi formas: vienaskaitą ir daugiskaitą, tai hebrajų kalba – tris formas: vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Dviskaita vartojama TIK kai turima omenyje pora. Hebrajų kalboje dviskaita vartojama kai kalbama apie porinius dalykus, pavyzdžiui akis, ausis, rankas. Žodis „Elohim“ ir įvardis „mes“ yra daugiskaitos skaičiaus – ir tai reiškia daugiau nei du, todėl turi būti priskiriama trims ar daugiau (Tėvas, Sūnus, Šventoji Dvasia).

Izaijo knygoje 48:16 ir 61:1 kalba Sūnus, nes Jis mini Tėvą ir Šventąją Dvasią. Galime palyginti Izaijo 61:1 ir Luko 4:14-19, kad įsitikintume, jog kalbėjo Sūnus. Mato 3:16-17, kur aprašomas Jėzaus krikštas, galima matyti Dievą - Šventąją Dvasią, nužengiančią ant Dievo - Sūnaus, ir tuo pat metu Dievą - Tėvą skelbiantį savo pasigėrėjimą Sūnumi. Mato 28:19 ir 2 Korintiečiams 13:14 taip pat minimi trys atskiri Trejybės Asmenys.

3) Daugelyje Biblijos tekstų yra pažymimi Trejybės Asmenų skirtumai: Senajame Testamente „VIEŠPATS“ skiriasi nuo „Viešpats“ (Pradžios 19:24; Ozėjo 1:4). „VIEŠPATS“ turi „Sūnų“ (Psalmių 2:7, 12; Patarlių 30:2-4). „Dvasia“ skiriama nuo „VIEŠPATIES“ (Skaičių 27:18) ir nuo „Dievo“ (Psalmių 51:10-12). Dievas Sūnus skiriasi nuo Dievo Tėvo (Psalmių 45:6-7; Hebrajams 1:8-9). Naujajame Testamente, Jono Evangelijoje 14:16-17 Jėzus kalba, kad Tėvas atsiųs Pagalbininką – Šventąją Dvasią. Tai parodo, kad Jėzus nemano esąs Tėvas ar Šventoji Dvasia. Tai taip pat siejasi ir su kitomis Evangelijos vietomis, kur Jėzus kreipiasi į Tėvą. Ar Jis būtų galėjęs kalbėti pats su savimi? Žinoma ne. Jis kalbėjo su kitu Trejybės Asmeniu – Tėvu.

4) Kiekvienas Trejybės asmuo yra Dievas: Tėvas yra Dievas: Jono 6:27; Romiečiams 1:7; 1 Petro 1:2. Sūnus yra Dievas: Jono 1:1, 14; Romiečiams 9:5; Kolosiečiams 2:9; Hebrajams 1:8; 1 Jono 5:20. Šventoji Dvasia yra Dievas: Apaštalų darbų 5:3-4; 1 Korintiečiams 3:16; (Tas, kuris visada su mumis, yra Šventoji Dvasia) Romiečiams 8:9; Jono 14:16-17; Apaštalų darbų 2:1-4).

5) „Pavaldumas“ Trejybėje: Biblija liudija, kad Šventoji Dvasia pavaldi Tėvui ir Sūnui, o Sūnus – Tėvui. Tai vidiniai santykiai ir jie nepaneigia nei vieno Trejybės Asmens dieviškumo. Paprasčiausiai tai yra sfera, kurios mūsų ribotas protas nepajėgus suvokti. Daugiau apie Sūnaus ir Tėvo santykius galima skaityti: Luko 22:42; Jono 5:36; Jono 20:21; 1 Jono 4:14. Apie Šventąją Dvasią: Jono 14:16; 14:26; 15:26; 16:7 ir ypač Jono 16:13-14.

6) Kiekvienas Trejybės narys atlieka skirtingas funkcijas: Tėvas yra pagrindinė priežastis ir šaltinis: 1) visatos (1 Korintiečiams 8:6; Apreiškimo 4:11); 2) dieviško apreiškimo (Apreiškimo 1:1); 3) išgelbėjimo (Jono 3:16-17); ir 4) Jėzaus tarnavimo žemėje (Jono 5:17; 14:10). Visa tai vyksta Tėvo dėka.

Tėvas per Sūnų atlieka šiuos darbus: 1) visatos sukūrimas ir palaikymas (1 Korintiečiams 8:6; Jono 1:3; Kolosiečiams 1:16-17); 2) dieviškas apreiškimas (Jono 1:1; Mato 11:27; Jono 16:12-15; Apreiškimo 1:1); ir 3) išgelbėjimas (2 Korintiečiams 5:19; Mato 1:21; Jono 4:42). Tėvas visa tai daro per Sūnų, kuris veikia kaip Jo atstovas.

Su Šventosios Dvasios pagalba Tėvas atlieka štai tokius darbus: 1) visatos sukūrimas ir palaikymas (Pradžios 1:2; Jobo 26:13; Psalmių 104:30); 2) dieviškas apreiškimas (Jono 16:12-15; Efeziečiams 3:5; 2 Petro 1:21); 3) išgelbėjimas (Jono 3:6; Titui 3:5; 1 Petro 1:2); ir 4) Jėzaus darbai (Izaijo 61:1; Apaštalų darbų 10:38). Visus šiuos darbus Tėvas atlieka Šventosios Dvasios jėgos pagalba.

Nei viena populiari iliustracija negali tiksliai atvaizduoti Trejybės. Pavyzdžiui, kiaušinis (ar obuolys) neperteikia tikslaus supratimo, nes lukštas, baltymas ir trynys yra sudėtinės kiaušinio dalys, o ne pats kiaušinis. Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra ne Dievo dalys, bet kiekvienas jų yra Dievas. Pavyzdys su vandeniu šiek tiek geriau iliustruoja šį supratimą, bet vis dėlto neperteikia pilno Trejybės atvaizdo. Skystis, garai ir ledas yra vandens formos. Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra ne Dievo formos, kiekvienas jų yra Dievas. Taigi nors šios iliustracijos ir gali mums padėti suprasti Trejybės esmę, bet šis vaizdas nėra pakankamai tikslus. Neaprėpiamą Dievą neįmanoma pavaizduoti ribotais pavyzdžiais ar iliustracijomis. Vietoj to, kad koncentruotumės prie mėginimo apibūdinti Trejybę, geriau nukreipkime savo žvilgsnį į tai, koks didis ir beribis yra Dievas, palyginus su mumis!

„O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo sprendimai ir nesusekami Jo keliai! Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas gi buvo Jo patarėjas?“ (Romiečiams 11:33-34)



Atgal į svetainę lietuvių kalba



Ką Biblija kalba apie Trejybę?