Ką Biblija moko apie Trejybę?



Klausimas: Ką Biblija moko apie Trejybę?

Atsakymas:
Vienas sunkiausių dalykų apie krikščioniška Trejybės sąvoką yra tas, kad nėra tinkamo būdo, kaip tai paaiškinti. Trejybės sąvoka yra nesuprantama žmogui ir tuo labiau nepaaiškinama. Dievas yra žymiai didesnis už mus, neaprėpiamas, todėl mes negalime tikėtis, jog pilnai Jį suprasime. Biblija moko, kad Tėvas yra Dievas, Jėzus yra Dievas, ir kad Šventoji Dvasia yra Dievas. Biblija taip pat moko, kad yra tik vienas Dievas. Nors mes šiek tiek suprantame apie Trejybės asmenų tarpusavio santykius, vis dėlto ribotas žmogiškas protas negali to pilnai suprasti. Tačiau tai nereiškia, kad Trejybės doktrina nėra tiesa arba kad ji nėra paremta Biblijos mokymu.

Trejybė- tai vienas Dievas, egzistuojantis trijuose Asmenyse. Tai jokiu būdu nereiškia, kad yra trys Dievai. Studijuojant šį klausimą, reikia nepamiršti, kad žodis „Trejybė“ nėra vartojamas Biblijoje. Tai terminas, kuris vartojamas apibūdinti triasmenį Dievą – tris kartu egzistuojančius, amžinus Asmenis, kurie yra Dievas. Išties svarbu yra tai, kad biblinė sąvoka, reiškianti „Trejybę“, egzistuoja Šventajame Rašte. Štai, ką Dievo Žodis kalba apie Trejybę:

1) Yra vienas Dievas (Pakartoto Įstatymo 6:4; 1 Korintiečiams 8:4; Galatams 3:20; 1 Timotiejui 2:5).

2) Trejybę sudaro trys Asmenys (Pradžios 1:1, 26; 3:22; 11:7; Izaijo 6:8; 48:16; 61:1; Mato 3:16-17; 28:19; 2 Korintiečiams 13:14). Pradžios 1:1 naudojamas hebrajų daugiskaitos daiktavardis Elohim. Pradžios 1:26; 3:22; 11:7 ir Izaijo 6:8 vartojamas daugiskaitos įvardis „mes“. Šie žodžiai hebrajų kalboje naudojami tik kai kalbama apie daugiau nei du asmenis. Tai nėra aiškus argumentas, bet tai parodo Dievo daugiskaitą. Hebrajiškas žodis Elohim neprieštarauja Trejybės egzistavimui.

Izaijo knygoje 48:16 ir 61:1 kalba Sūnus ir mini Tėvą ir Šventąją Dvasią. Galime palyginti Izaijo 61:1 ir Luko 4:14-19, kad įsitikintume, jog kalbėjo Sūnus. Mato 3:16-17, kur aprašomas Jėzaus krikštas, galime matyti Dievą - Šventąją Dvasią, nužengiančią ant Dievo - Sūnaus, ir tuo pat metu Dievą - Tėvą skelbiantį savo pasigėrėjimą Sūnumi. Mato 28:19 ir 2 Korintiečiams 13:14 taip pat minimi trys atskiri Trejybės Asmenys.

3) Daugelyje Biblijos ištraukų yra pažymimi Trejybės Asmenų skirtumai: Senajame Testamente „VIEŠPATS“ skiriasi nuo „Viešpats“ (Pradžios 19:24; Ozėjo 1:4). „VIEŠPATS“ turi „Sūnų“ (Psalmių 2:7, 12; Patarlių 30:2-4). „Dvasia“ skiriasi nuo „VIEŠPATIES“ (Skaičių 27:18) ir nuo „Dievo“ (Psalmių 51:10-12). Dievas Sūnus skiriasi nuo Dievo Tėvo (Psalmių 45:6-7; Hebrajams 1:8-9). Naujajame Testamente Jėzus kalba apie tai, kad Tėvas atsiųs Pagalbininką – Šventąją Dvasią (Jono 14:16-17). Tai parodo, kad Jėzus nemano esąs Tėvas ar Šventoji Dvasia. Evangelijose yra nemažai vietų, kur Jėzus kalbasi su Tėvu. Ar Jis būtų galėjęs kalbėti pats su savimi? Žinoma, kad ne. Jis kalbėjo su kitu Trejybės Asmeniu – Tėvu.

4) Kiekvienas Trejybės asmuo yra Dievas: Tėvas yra Dievas (Jono 6:27; Romiečiams 1:7; 1 Petro 1:2), Sūnus yra Dievas (Jono 1:1, 14; Romiečiams 9:5; Kolosiečiams 2:9; Hebrajams 1:8; 1 Jono 5:20), Šventoji Dvasia yra Dievas (Apaštalų darbų 5:3-4; 1 Korintiečiams 3:16).

5) „Pavaldumas“ Trejybėje: Biblija liudija, kad Šventoji Dvasia yra pavaldi Tėvui ir Sūnui, o Sūnus – Tėvui. Šie vidiniai Trejybės santykiai nepaneigia nei vieno Trejybės Asmens dieviškumo. Tai paprasčiausiai yra vienas iš tų dalykų, kurių mūsų riboti protai nepajėgia suvokti. Daugiau apie Sūnaus ir Tėvo santykius galima skaityti: Luko 22:42; Jono 5:36; Jono 20:21; 1 Jono 4:14. Apie Šventąją Dvasią: Jono 14:16, 26; 15:26; 16:7 ir ypač Jono 16:13-14.

6) Kiekvienas Trejybės narys atlieka skirtingas funkcijas: Tėvas yra pagrindinė priežastis ir šaltinis: visatos (1 Korintiečiams 8:6; Apreiškimo 4:11); dieviško apreiškimo (Apreiškimo 1:1); išgelbėjimo (Jono 3:16-17); ir Jėzaus tarnavimo žemėje (Jono 5:17; 14:10). Visa tai vyksta Tėvo dėka.

Tėvas per Sūnų atlieka šiuos darbus: visatos sukūrimą ir palaikymą (1 Korintiečiams 8:6; Jono 1:3; Kolosiečiams 1:16-17); 2); dievišką apreiškimą (Jono 1:1; 16:12-15; Mato 11:27; Apreiškimo 1:1); ir išgelbėjimą (2 Korintiečiams 5:19; Mato 1:21; Jono 4:42). Tėvas visa tai daro per Sūnų, kuris veikia kaip Jo atstovas.

Per Šventąją Dvasią Tėvas atlieka šiuos darbus: visatos sukūrimą ir palaikymą (Pradžios 1:2; Jobo 26:13; Psalmių 104:30); dievišką apreiškimą (Jono 16:12-15; Efeziečiams 3:5; 2 Petro 1:21); išgelbėjimą (Jono 3:6; Titui 3:5; 1 Petro 1:2); ir Jėzaus darbus (Izaijo 61:1; Apaštalų darbų 10:38). Visus šiuos darbus Tėvas atlieka Šventosios Dvasios jėga.

Nei viena populiari iliustracija negali tiksliai atvaizduoti Trejybės. Pavyzdžiui, kiaušinis neperteikia tikslaus supratimo, nes lukštas, baltymas ir trynys yra sudėtinės kiaušinio dalys, o ne pats kiaušinis. Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia nėra Dievo dalys, bet kiekvienas jų yra Dievas. Pavyzdys su vandeniu šiek tiek geriau iliustruoja Trejybę, bet vis tiek neperteikia pilno atvaizdo. Skystis, garai ir ledas yra vandens formos. Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia nėra Dievo formos, bet kiekvienas jų yra Dievas. Taigi nors šios iliustracijos ir gali mums padėti suprasti Trejybės esmę, jos nėra pakankamai tikslios. Neaprėpiamo Dievo neįmanoma apibūdinti ribotais pavyzdžiais ar iliustracijomis.

Trejybės doktrina visais laikais kėlė nesutarimus krikščionių bažnyčioje. Pagrindinės tiesos apie Trejybę yra aiškios Biblijoje, tačiau kai kurie ne tokie svarbūs dalykai nėra aiškūs. Tėvas yra Dievas, Sūnus yra Dievas, Šventoji Dvasia yra Dievas- bet yra tik vienas Dievas. Tai biblinė Trejybės doktrina. Visa kita yra ginčijama ir ne taip svarbu.Vietoje to, kad bandytume pilnai apibūdinti Trejybę su savo ribotais protais, geriau nukreipkime savo žvilgsnius į Dievo didybę ir neaprėpiamybę: „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesusekami Jo keliai! Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo Jo patarėju?“ (Romiečiams 11:33-34)


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Ką Biblija moko apie Trejybę?