Kur Jėzus buvo tris dienas po savo mirties prieš prisikėlimą?




Klausimas: Kur Jėzus buvo tris dienas po savo mirties prieš prisikėlimą?

Atsakymas:
1 Petro laiške 3:18-19 parašyta: „Kristus vieną kartą numirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnu numarintas, o dvasia atgaivintas. Nužengęs žemyn, Jis tąja Dvasia skelbė kalėjime esančioms dvasioms“.

Žodis „Dvasia“ 18 eilutėje turi tokią pačią konstrukciją kaip ir žodis „kūnu“, todėl panašu, kad žodis „Dvasia“ yra tos pačios srities, kaip ir žodis „kūnu“, o būtent – šita „Dvasia“ ir „kūnas“ yra Kristaus. Frazė „Dvasia atgaivintas“ rodo į tai, kad Kristus paėmė ant savęs nuodėmę ir mirtį, ir Jo žmogiška natūra buvo atskirta nuo Tėvo (Mato 27:46). Tai kūno ir dvasios prieštaravimas (Mato 27:46 ir Romiečiams 1:3-4), bet ne Kristaus kūno ir Šventosios Dvasios. Kai Kristaus atpirkimo auka buvo įvykdyta, nutrūkę santykiai vėl buvo atstatyti.

Pirmas Petro laiškas 3:18-22 aprašo ryšį tarp Jėzaus kančios (18 eil.) ir Jo išaukštinimo (22 eil.). Petras vienintelis, kuris suteikia informaciją apie tai, kas vyko tarp tų dviejų įvykių. Žodis „pamokslauti“, pavartotas 19 eilutėje, skiriasi nuo standartinio Evangelijos pamokslavimo Naujajame Testamente aprašymo. Paraidžiui tai reiškia „žinios šauklys“. Jėzus kentėjo ir mirė ant kryžiaus, Jo kūnas mirė, ir Jo dvasia taip pat, kai Jis prisiėmė nuodėmę. Bet Jo dvasia atgijo, ir Jis atidavė ją Tėvui. Kaip rašo Petras, kažkuriuo metu, tarp savo mirties ir prisikėlimo, Jėzus „skelbė kalėjime esančioms dvasioms“.

Visų pirma Petras aprašo žmones kaip „sielas“, bet ne „dvasias“ (3:20). Naujajame Testamente žodis „dvasia“ yra vartojamas kai kalbama apie angelus ar demonus, bet ne žmones; panašu, kad 22 eilutėje būtent tai ir nurodoma. Taip pat Naujajame Testamente niekur nerasime parašyta, kad Jėzus buvo ugnies ežere. Apaštalų darbų knygoje 2:31 parašyta, kad Jis neliksiąs „mirusiųjų pasaulyje“, bet „mirusiųjų pasaulis“ nėra ugnies ežeras (pragaras). Žodžiai „mirusiųjų pasaulis“ kalba apie mirusiųjų karalystę, laikiną vietą, kur jie laukia prisikėlimo. Apreiškimo 20:11-15 parodo aiškų šių dviejų vietų skirtumą. Ugnies ežeras (pragaras) yra galutinė ir pastovi nuteistųjų po paskutiniojo teismo vieta. Mirusiųjų pasaulis – laikina vieta.

Mūsų Viešpats, atidavęs savo dvasią Tėvui, mirė ir kažkurį laiką tarp mirties ir prisikėlimo aplankė mirusiųjų pasaulį, kad skelbtų žinią dvasioms (greičiausiai kritusiems angelams; žr. Judo 6), kurios kažkaip siejasi su Nojaus tvano laikotarpiu. 20 eilutė paaiškina tai. Petras nerašo, ką konkrečiai Jėzus skelbė šioms kalėjime esančioms dvasioms, bet tai negalėjo būti išgelbėjimo žinia, nes angelai negali būti išgelbėti (Hebrajams 2:16). Greičiausiai tai buvo pergalės prieš šėtoną ir jo tarnus skelbimas (1 Petro 3:22; Kolosiečiams 2:15). Laiške efeziečiams 4:8-10 taip pat kalbama apie tai, kad Jėzus pakilo į rojų (Luko 23:43) ir paėmė su savimi visus tuos, kurie įtikėjo Jį iki Jo mirties. Ištraukoje nenurodomos detalės to, kas įvyko, bet daugelis Biblijos tyrinėtojų sutinka, jog tai ir reiškia šią mintį: „nusivedė sugautus belaisvius“ (Efeziečiams 4:8). Taigi Biblija neduoda aiškaus atsakymo, ką Kristus darė tris dienas po savo mirties. Nors panašu, kad Jis skelbė pergalę prieš kritusius angelus ir/ar netikinčiuosius. Tai, kuo mes galim būti užtikrinti, – kad Jėzus negalėjo duoti žmonėms antro šanso išsigelbėti. Biblijoje parašyta, kad mes stosime prieš teismą po savo mirties (Hebrajams 9:27), ir antro šanso nėra duota. Žinoma, mes negalime atsakyti konkrečiai, ką Jėzus darė po savo mirties, prieš prisikėlimą. Galbūt tai yra viena paslapčių, kuri bus atverta, kai būsime paimti į Jo šlovę.



Atgal į svetainę lietuvių kalba



Kur Jėzus buvo tris dienas po savo mirties prieš prisikėlimą?