Kokia yra gyvenimo prasmė?




Klausimas: Kokia yra gyvenimo prasmė?

Atsakymas:
Kokia yra gyvenimo prasmė? Kaip man rasti tikslą, pasiekti jį, pilnai įvykdyti? Ar galiu aš atlikti kažką svarbaus savo gyvenime? Tiek daug žmonių niekada nesusimąsto kokia yra gyvenimo prasmė. Praėjus metams, atsigręžę atgal jie stebisi, kodėl nesusiklostė jų gyvenimas, o tai, ko jie taip siekė, atnešė ne pasitenkinimą, o tuštumą. Žinomas beisbolininkas, paklaustas, ką jis iš anksto būtų norėjęs žinoti, dar prieš jam pradedant žaisti beisbolą, atsakė: „Aš norėčiau, kad kas nors man būtų pasakęs, kad kai tu pasieki viršūnę, tu nieko ten nerandi.“ Deja, daugelio tikslų tuštybė atsiskleidžia tik po daugelio metų, praleistų siekiant ir besivaikant tų tikslų.

Mūsų humanistinėje visuomenėje žmonės siekia įvairiausių tikslų, galvodami, kad taip jie ras gyvenimo prasmę. Kai kurie šių tikslų – karjera, turtai, geri santykiai, seksas, pasilinksminimai, gerų darbų darymas ir t.t. Dauguma pripažįsta, kad ir pasiekus savo užsibrėžtų tikslų, praturtėjus, turint gerus santykius, ir, atrodo, linksmai leidžiant laiką įvairiuose vakarėliuose, jie vis tiek giliai savo viduje jaučia tuštumą – ir atrodo, kas jos niekas negali užpildyti.

Ekleziasto knygos autorius išreiškia šiuos jausmus tokiais žodžiais: „Tuštybių tuštybė! Tuštybių tuštybė! Viskas yra tuštybė!“ Šis žmogus turėjo pasakiškus turtus, buvo pats išmintingiausias žmogus. Šimtai žmonų, puikūs rūmai ir sodai kėlė pavydą aplinkinėms karalystėms. Geriausias maistas ir brangiausias vynas buvo pateikiami per įvairias puotas ir pasilinksminimus. Šis žmogus pasiekė viską, ko troško jo širdis. Ir štai dabar jis daro išvadą: „Gyvenimas po saule“ (gyvenimas, kurį mes matome savo akimis ir patiriame savo pojūčiais) yra beprasmis! Kodėl yra tokia tuštuma? Todėl, kad Dievas sukūrė mus kažkam daugiau, nei mes galime patirti čia ir dabar. Kaip sakė Saliamonas: „Dievas įdiegė amžinybę į žmogaus širdį...“ Savo širdyse mes suprantam, kad yra kažkas daugiau nei ši matoma kasdienybė.

Pirmoje Biblijos dalyje, Pradžios knygoje, mes sužinome, kad Dievas sukūrė žmoniją pagal savo atvaizdą ir pavidalą (Pr 1:26). Tai reiškia, kad mes panašūs į Dievą labiau, nei kažkas kitas (kita gyvybės forma). Mes taip pat sužinom, kad prieš tai, kai žmogus nusidėjo, ir prakeikimas atėjo į šią žemę, viskas buvo kitaip: 1) Dievas sukūrė žmogų kaip socialią būtybę (Pr 2:18-25); 2) Dievas davė žmogui darbą (Pr 2:15); 3) Dievas bendravo su žmogumi (Pr 3:8); 4) Dievas davė žmogui valdyti žemę (Pr 1:26).

Kokia viso to reikšmė? Aš tikiu, kad Dievas numatė visus šiuos dalykus mums, kad tai teiktų gyvenimo pilnatvę ir pasitenkinimą. Bet žmogaus kritimas į nuodėmę ir žemės prakeikimas negatyviai paveikė visus šiuos žmogaus gyvenimo aspektus, o ypač bendravimą su Dievu (Pr 3).

Paskutinėje Biblijos dalyje, Apreiškimo knygoje, Dievas sako, kad visų pasaulio įvykių pabaigoje Jis sunaikins šią žemę ir dangų, ir sukurs naują tobulą žemę ir dangų. Tuo metu Jis atstatys ir prarastą bendravimą su išpirkta žmonija. Bet po teismo kai kurie žmonės bus pripažinti neverti ir įmesti į ugnies ežerą (Apr 20:11, 15). Nuodėmės prakeikimas bus panaikintas; nebebus daugiau nuodėmės, liūdesio, ligos, mirties, skausmo (Apr 21:4). Ir tikintieji paveldės viską; Dievas gyvens tarp jų, o jie bus Jo sūnūs (Apr 21:7). Tokiu būdu mes grįšim į visa ko pradžią: Dievas sukūrė mus bendrauti su Juo; žmogus nusidėjo, nutraukė šį ryšį, bet Dievas atstato šį ryšį su tais, kas to verti. Yra daugiau nei beprasmiška išeikvoti savo gyvenimą siekiant savo tikslų, o paskui mirti būnant amžinai atskirtam nuo Dievo! Tuo labiau, kad Dievas davė mums galimybę turėti ne tik palaimą amžinybėje (Lk 23:43), bet ir šį gyvenimą – prasmingą ir teikiantį pasitenkinimą. Bet kaip pasiekti šią amžiną palaimą ir „rojų žemėje“?

JĖZUS KRISTUS SUGRĄŽINA GYVENIMO PRASMĘ

Kaip minėta anksčiau, tikrąją šio gyvenimo ir amžinybės prasmę galima rasti tik atstačius santykius su Dievu, kurie buvo nutrūkę Adomui ir Ievai nusidėjus. Šiandien šis bendravimas su Dievu yra įmanomas tik per Jo Sūnų Jėzų Kristų (Apd 4:12; Jn 14:6; Jn 1:12). Amžinąjį gyvenimą mes galime pasiekti tik atgailaudami dėl savo nuodėmių (kai nebenorime daugiau nuodėmiauti, bet trokštame, kad Jėzus pakeistų viską ir padarytų mus naujais žmonėmis) ir tikėdami Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju (smulkiau apie tai parašyta straipsnyje „Koks yra išgelbėjimo planas?“).

Bet iš tiesų gyvenimo prasmė atrandama ne vien tik tikint Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju (kad ir kaip tai nuostabu). Dar daugiau – gyvenimo prasmę galime atrasti pradėdami sekti Kristumi kaip mokiniai, mokydamiesi iš Jo, skaitydami Jo žodį, Bibliją, bendraudami su Juo maldoje, gyvendami su Juo ir paklusdami Jo įsakymams.

Jei tu esi netikintis (ar tik neseniai įtikėjęs) galbūt tu sakai:„man tai neatrodo labai žavinčiai ar įkvepiančiai“. Bet paskaityk truputį toliau. Jėzus kalbėjo: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir aš jus atgaivinsiu. Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“ (Mt 11:28-30). ). „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, ir kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10:10b).

„Jei kas nori sekti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praranda gyvybę dėl manęs, tas ją atras“ (Mt 16:24-25). „Gėrėkis Viešpačiu, ir Jis suteiks tau, ko trokšta tavo širdis“ (Ps 37:4).

Šios visos eilutės kalba, kad mes turime pasirinkimą. Mes galime tęsti bandyti ir toliau vadovauti savo gyvenimui (ir kaip rezultatą jausti tuštumą savo gyvenime). Taip pat mes galime pasirinkti siekti Dievo tikslų savo gyvenimui ir iš visos širdies paklusti Jo valiai (ir tai atves mus į gyvenimo pilnatvę, širdies troškimų išpildymą ir pilną pasitenkinimą gyvenimu). Tai įmanoma tik todėl, kad mūsų Kūrėjas myli mus ir trokšta mums paties geriausio (nebūtinai lengvo gyvenimo, bet teikiančio pilnatvę ir pasitenkinimą).

Ir pabaigai noriu pasidalinti viena analogija, kurią dažnai naudoja mano pažįstamas pastorius. Jei jūs domitės sportu, ir norite pamatyti profesionalų varžybas, tai visada galite nusipirkti už nedidelę pinigų sumą vietą paskutinėje stadiono eilėje. Jūs taip pat galite pakloti didelę pinigų sumą ir nusipirkti bilietą į pirmąją eilę, tada stebėsite rungtynes iš labai arti, tiesiog būsite įsitraukęs į jų veiksmą, lyg pats dalyvautumėte jose. Taip yra ir krikščioniškame gyvenime. Stebėti Dievo darbą iš arti – tai ne „sekmadieniniams“ krikščionims. Jie nemoka kainos. Dalyvauti Dievo darbe gali tik visa širdimi sekantys Kristumi, atsisakę savo nuosavų tikslų, kad Dievo planai išsipildytų jų gyvenime. Jie sumokėjo kainą (pilnai atsidavę Kristui ir Jo valiai); jie turi gyvenimo pilnatvę ir gali drąsiai žiūrėti į akis savo draugams ir savo Kūrėjui. Ar tu sumokėjai kainą? Ar tu nori to? Jei taip, tai tau neteks iš naujo ieškoti prasmės ar tikslo savo gyvenime.



Atgal į svetainę lietuvių kalba



Kokia yra gyvenimo prasmė?