Kokia yra gyvenimo prasmė?



Klausimas: Kokia yra gyvenimo prasmė?

Atsakymas:
Kokia yra gyvenimo prasmė? Kaip man gyvenime rasti tikslą, pilnatvę ir pasitenkinimą? Kaip pasiekti kažką, kas turėtų išliekančią vertę? Daugybė žmonių niekada nesustoja pasvarstyti šių svarbių klausimų. O praėjus kažkuriam laikui, atsigręžę atgal jie stebisi, kodėl jų santykiai sugriuvo, ir kodėl jie jaučia tuštumą nors įgyvendino visus savo tikslus. Žinomas sportininkas, savo karjeros viršūnėje paklaustas, ką jis būtų norėjęs žinoti, prieš pradedant sportuoti, atsakė: „Aš norėčiau, kad kas nors man būtų pasakęs, jog kai pasieki pačią viršūnę, pamatai, kad ten nieko nėra“. Deja, daugelio tikslų tuštybė atsiskleidžia tik po daugelio metų, praleistų siekiant ir besivaikant tų tikslų.

Mūsų humanistinėje visuomenėje žmonės siekia įvairiausių tikslų, galvodami, kad ras gyvenimo prasmę. Paminėsime tik keletą tų tikslų: karjera, turtai, geri santykiai, seksas, pasilinksminimai ir gerų darbų darymas. Žmonės pripažįsta, kad net ir pasiekus savo užsibrėžtus tikslus dėl pinigų, santykių ar malonumų, jie vis tiek giliai savo viduje jaučia tuštumą – ir atrodo, kad jos niekas negali užpildyti.

Ekleziasto knygos autorius išreiškia šiuos jausmus tokiais žodžiais: „Tuštybių tuštybė. Tuštybių tuštybė... viskas [yra] tuštybė!“ (Ekleziasto 1:2). Karalius Saliamonas, parašęs šią knygą, turėjo neišmatuojamus turtus ir buvo visų laikų protingiausias žmogus. Jis turėjo šimtus žmonų,o jo rūmai ir sodai kėlė pavydą aplinkinėms karalystėms. Jis mėgavosi geriausiu maistu ir vynu bei visomis įmanomomis pramogomis. Jis pats pripažino, kad turi visa, ko geidžia jo širdis. Ir visgi jis padarė išvadą, kad „gyvenimas po saule“-gyvenimas, nugyventas lyg nieko daugiau nebūtų, tik tai, ką mes matome savo akimis ir galime pajausti- yra tuštybių tuštybė. Iš kur ta tuštuma? Dievas mus sukūrė kažkam daugiau negu mes galime pajusti čia ir dabar. Saliamonas sakė: „Jis įdėjo amžinybę žmogui į širdį...“ (Ekleziasto 3:11). Savo širdyse mes suvokiame, kad yra daugiau negu tik “čia ir dabar“.

Pirmoje Biblijos knygoje, Pradžios knygoje, mes sužinome, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą (Pradžios 1:26). Tai reiškia, kad mes esame labiausiai panašūs į Dievą, o ne į bet kokią kitą gyvą būtybę. Mes taip pat sužinome, kad prieš žmonijos nuopolį į nuodėmę ir nuodėmės prakeikimą žemei, šie dalykai buvo tiesa: 1) Dievas sukūrė žmogų bendravimui (Pradžios 2:18-25); 2) Dievas davė žmogui darbo (Pradžios 2:15); 3) Dievas bendravo su žmogumi (Pradžios 3:8); ir 4) Dievas davė žmogui valdyti visą žemę (Pradžios 1:26). Kodėl šie dalykai svarbūs? Kiekvienas iš šių dalykų turėjo pridėti mūsų gyvenimui prasmės, bet jie visi buvo neigiamai paveikti, kai žmogus nusidėjo ir žemė buvo prakeikta (Pradžios 3).

Paskutinėje Biblijos knygoje, Apreiškimo knygoje, Dievas mums atskleidžia, kad Jis sunaikins dabartinę žemę ir dangūs ir amžinybėje sukurs naują dangų ir žemę. Tuo metu Jis atstatys bendravimą su išpirkta žmonija, o netikintieji bus nuteisti, pripažinti neverti ir įmesti į ugnies ežerą (Apreiškimo 20:11-15). Nuodėmės prakeiksmas bus panaikintas. Daugiau nebebus nuodėmės, skausmo, ligų, mirties ar liūdesio (Apreiškimo 21:4). Dievas bus su žmonėmis, ir jie bus Jo sūnūs (Apreiškimo 21:7). Tokiu būdu mes grįšime ten, kur viskas prasidėjo: Dievas sukūrė mus bendravimui su Juo- nors žmogus nusidėjo ir nutraukė tuos santykius, Dievas amžinybėje juos atsatė. Būtų daugiau nei beprasmiška šiame gyvenime pasiekti visko, ko trokša širdis, bet mirti ir amžinai būti atskirtam nuo Dievo. Tačiau Dievas mums suteikė galimybę ne tik gauti palaiminimą amžinybėje (Luko 23:43), bet taip pat gyventi prasmingą ir pilnavertį gyvenimą šioje žemėje. Kaip pasiekti tą amžiną palaiminimą ir “rojų žemėje”?

JĖZUS KRISTUS SUGRĄŽINA GYVENIMO PRASMĘ

Tikrąją gyvenimo ir amžinybės prasmę galima rasti tik atstačius santykius su Dievu, kurie buvo nutrūkę Adomui ir Ievai nusidėjus. Bendravimas su Dievu yra įmanomas tik per Jo Sūnų- Jėzų Kristų (Apaštalų darbų 4:12; Jono 14:6; Jono 1:12). Mes gausime amžinąjį gyvenimą tada, kai atgailausime dėl savo nuodėmių (atsisakysime gyventi nuodėmėje), kai Kristus mus pakeis, padarys naujais kūriniais, ir kai mes pasitikėsime Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju.

Tačiau tikra gyvenimo prasmė nėra tik Jėzaus kaip Gelbėtojo priėmime, kad ir koks nuostabus dalykas tai būtų. Žmogus atras gyvenimo prasmę sekdamas Jėzumi, mokydamasis iš Jo, praleisdamas laiką su Juo, bendraudamas su Juo maldoje ir paklusdamas Jo įsakymams. Jei tu nesi krikščionis (arba galbūt neseniai įtikėjai), tikriausiai dabar sakai sau: „Visa tai manęs visai nežavi ir neatrodo, kad tai teiks pasitenkinimą“. Bet štai, ką sakė Jėzus:

„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus ir mano našta lengva“ (Mato 11:28-30). „Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą,- kad apsčiai jo turėtų“ (Jono 10:10b). “Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. Nes, kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs, tas ją atras“ (Mato 16:24-25). “Gėrėkis Viešpačiu, ir Jis suteiks tau, ko geidžia tavo širdis“ (Psalmių 37:4).

Visos šios eilutės kalba apie tai, kad mes turime pasirinkimą. Mes ir toliau galime vadovauti savo gyvenimui ir to pasekoje jausti tuštumą, arba mes galime visa širdimi ieškoti Dievo ir Jo valios savo gyvenimams ir to pasekoje gyventi pilnavertišką gyvenimą, kuriame mūsų širdies troškimai bus išpildyti ir mes būsime patenkinti. Mūsų Kūrėjas mus myli, ir Jis trokšta to, kas mums geriausia (tai nereiškia, kad mūsų gyvenimas bus pats lengviausias, bet jis bus pilnavertis).

Mes galime palyginti krikščionišką gyvenimą su pigių ir brangių vietų pirkimu sporto varžybose. Pasirinkdami pigias vietas, mes kreipsime mažiau dėmesio į patį žaidimą ir viską stebėsime iš tolo; bet pasirinkdami brangias vietas, mes būsime ten, kur vyksta veiksmas. Mes turėtume pasirinkti stebėti Dievo veikimą iš „priekinės eilės“, bet, deja, dauguma žmonių pasirenka priešingai. Tie, kurie stebi Dievą iš arti, yra visa širdimi atsidavę Jėzaus mokiniai, palikę visus savo troškimus ir vietoj jų siekiantys Dievo tikslų. Jie sumokėjo kainą- visiškai atsidavė Dievui ir Jo valiai. Jie gyvena pilnavertiškus gyvenimus ir gali pažvelgti sau, kitiems žmonėms ir Kūrėjui į akis ir nieko nesigailėti. Ar tu sumokėjai tą kainą? Ar tu esi pasiruošęs ją sumokėti? Jei taip, tau nebereikės ieškoti prasmės ar tikslo savo gyvenimui.


Grįžti į svetainę lietuvių kalba


Kokia yra gyvenimo prasmė?