settings icon
share icon
Lus Nug

Vajtswv puas tseeb tiag? Kuv yuav paub tau li cas tias Vajtswv tseeb tiag?

Lus Teb


Peb paub hais tias Vajtswv yeej tseeb tiag rau qhov Nws tshwm rau peb pom ntawm peb yam no: lub ntiajteb, Nws Txojlus, thiab Nws tus Tub – Yexus Khetos.

Yam povthawj uas qhia yoojyim hais tias muaj Vajtswv, yog lub ntiajteb uas Nws tsim. “Txij thaum Vajtswv tsim lub ntiajteb los, txawm yog neeg tsis pom Vajtswv tus muaj hwjchim uas nyob mus ibtxhis thiab qhov uas nws yog Vajtswv los yog lawv saib ib puas tsav yam uas Vajtswv tsim, lawv yeej paub hais tias muaj Vajtswv tiag. Yog li ntawd, lawv yuav hais tias lawv tsis paub Vajtswv yeej tsis tau li” (Loos 1:20). “Saum nruab ntug twb ua rau peb pom Vajtswv lub hwjchim tseeb, thiab qhia tes haujlwm uas nws ua tiav lawm rau peb paub” (Phau Ntawv Nkauj 19:1).

Yog koj nrhiav tau ib lub moo tom teb, koj yeej paub hais tias lub moo ntawd tsis lam “tshwm” los xwb lossis twb ibtxwm muaj nyob. Yog koj soj ntsuam lub moo ntawd, koj yuav pom hais tias yeej yuav tsum muaj ib tug tsim. Txoj kev tsim moo tsis nyuaj npaum li tsim lwm yam hauv lub ntiajteb no. Txoj kev saib moo saib sijhawm tsis yog raws li tej moo uas neeg tsim, tabsis yog raws li Vajtswv tes haujlwm uas Nws tsomkwm lub ntiajteb no. Lub qab ntuj khwb tsim zoo kawg nkaus uas qhia peb hais tias muaj ib tug tsim uas nws zoo kawg nkaus thiab.

Yog koj nrhiav tau ib cov lus zais uas koj tsis paub txhais, koj yuav nrhiav tswvyim los txhais. Koj yeej yuav xav hais tias muaj ib tug sau cov lus zais no. Ces yog peb soj ntsuam neeg lub cev, peb yuav pom hais tias tus uas tsim peb txhua tus, nws tsim peb li nws sau cov lus zais txawv rau nyias muaj nyias txawv. Txojkev tsim neeg li no puas txhais hais tias tus tsim yog tus txawj ntse tshaj?

Tsis yog Vajtswv tsim lub ntiajteb uas zoo kawg nkaus xwb; Nws tso ib lub tswvyim rau hauv txhua tus lub siab kom peb paub xav txog lub neeg tom ntej (Tej Lus Qhia 3:11). Tibneeg yeej muaj ib qhov kev xav hais tias tseem muaj lwm yam dhau lub ntiajteb no thiab. Peb txojkev paub xav txog lub neej tom ntej yog ob yam no: tsim kevcai thiab kev pehawm.

Txhua haivneeg thoob plaws keebkwm yeej pom hais tias kevcai tswj neeg yeej muaj nqi, uas tej kevcai no yeej muaj ntsis zoo tib yam li lwm haivneeg tej kevcai thiab. Piv xav li, txhua haivneeg yeej pom txojkev hlub lwm tus yeej zoo thiab txojkev dag lwm tus yeej tsis zoo. Txoj kev siv kevcai li no txhua tus yeej totaub hais tias muaj ib tug Tswv uas qhia kev hais tias yam twg yog yam zoo thiab yam twg yog yam tsis zoo.

Zoo ib yam li ntawd, txhua haivneeg yeej pehawm ib tug vajtswv thiab. Tus uas lawv pehawm tej zaum yuav txawv, tabsis peb pom hais tias txhua haivneeg yeej xav hais tias muaj ib tug uas muaj hwjchim tshaj peb tibneeg. Peb txojkev ntshaw pehawm qhia peb hais Vajtswv yeej tsim peb raws li Nws tus yamntxwv (Chivkeeb 1:27).

Thiab Vajtswv qhia txog Nws tus kheej rau peb ntawm Nws Txojlus – phau Vajluskub. Thoob plaws phau Vajluskub, lub ntsiab lus uas hais tias muaj Vajtswv yog ib qhov tseeb uas tsis tas muaj povthawj los txhawb (Chivkeeb 1:1, Khiav Dim 3:14). Thaum ib tug neeg sau txog nws lub neej, nws tsis tas muab povthawj los qhia hais tias nws muaj nyob. Zoo ib yam li ntawd, Vajtswv tsis tas muab povthawj los qhia hais tias Nws muaj nyob hauv Nws phau ntawv. Phau Vajluskub hloov tau tibneeg, tsis muaj ib yam yuamkev, thiab cov txujci tseemceeb uas nyob rau hauv Vajluskub qhia txhua tus hais tias tsimnyog peb yuav tsum mus saib Vajluskub zoo zog.

Qhov thib peb uas qhia peb hais tias Vajtswv yeej tshwmsim Nws tus kheej rau peb los ntawm Nws tus Tub – Yexus Khetos (Yauhas 14:6-11). “Thaum tsis tau tsim lub ntiajteb, Txojlus yeej muaj nyob lawm; Txojlus ntawd ibtxwm nrog Vajtswv nyob, thiab Txojlus ntawd yog Vajtswv. Txojlus ntawd tau los yug ua neeg, nws puv npo txojkev hlub, nws yog qhov tseeb thiab nws nrog peb nyob. Peb pom nws lub tshwjchim ci ntsa iab; Leej Txiv pub lub tshwjchim ntawd rau nws, rau qhov nws yog Leej Txiv tib leeg Tub” (Yauhas 1:1, 14; thiab saib Kaulauxais 2:9).

Hauv Yexus lub neej uas zoo kawg nkaus, Nws ua tau raws li Mauxes kevcai tagnhro thiab ua tiav cov cev Vajtswv lus uas hais txog tus Mexiyas (Mathais 5:17). Nws ua tau tej yam txujci tseemceeb thiab pab tau tus kom qhia lwm tus paub hais tus Nws los ntawm Vajtswv los (Yauhas 21:24-25). Ces, peb hnub tom qab lawv muaj Nws ntsia saum tus ntoo khaublig, Nws sawv hauv qhov tuag rov qab los thiab tshwm rau tsib puas tawm leej pom (1 Kauleethaus 15:6). Keebkwm sau tseg hais tias Yexus yog leejtwg tiag. Li tus timthawj Paulus hais tias, txhua yam no, “koj yeej paub tej no huv tibsi lawm” (Tes Haujlwm 26:26).

Peb yeej paub hais tias yuav tsum muaj tej tug uas tsis nkag siab li uas lawv twb muaj lawv lub tswvyim hais txog Vajtswv lawm thiab twb paub txog tej povthawj txog Vajtswv zoo lawm. Thiab yuav muaj tej tug uas txawm yog muaj povthawj qhia txog Vajtswv ntau npaum li cas los lawv yeej yuav tsis nkag siab (Phau Ntawv Nkauj 14:1). Tus uas hais tias muaj Vajtswv tiag yuav tsum los ntawm nws kev ntseeg xwb (Henplais 11:6).

English



Rov qab mus rau Hmoob lub hauvpaus nplooj ntawv ib

Vajtswv puas tseeb tiag? Kuv yuav paub tau li cas tias Vajtswv tseeb tiag?
Facebook icon Twitter icon Pinterest icon Email icon
© Copyright Got Questions Ministries